Tądien masinę smurto akciją surengę žmonės, daugiausia kraštutinių dešiniųjų pažiūrų, siejami su Rusija, ir esą tai įsiutino Baltijos šalių politinius lyderius.
Iš viso tą dieną LGBT priešininkai, protestavę prieš planuotas LGBT eitynes, užpuolė daugiau nei 50 žurnalistų. Saugumo sumetimais eitynės buvo atšauktos.
37 metų televizijos operatorius Aleksandras Laškarava netrukus buvo rastas negyvas savo lovoje. Jį irgi buvo užpuolę protestuotojai – vyrui buvo sulaužyti veido kaulai.
Tarptautinės organizacijos pasmerkė išpuolius, opozicija pradėjo reikalauti valdančiųjų ir premjero I.Garibašvilio pasitraukimo – vyriausybė kaltinama pati surengusi smurto kampaniją prieš nepriklausomą žiniasklaidą.
Kritikos sulaukė valdančiųjų pasyvumas tiriant šiuos organizuotus išpuolius. Į tai dėmesį, regis, atkreipė ir Baltijos šalių vyriausybės.
Kaip 15min teigė šaltiniai, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sprendimas diplomatiškai atsisakyti priimti I.Garibašvilį buvo derinamas ir parlamentų, ir vyriausybių lygmeniu.
Negana to, Sakartvelo premjero I.Garibašvilio nepriima ir Vašingtonas – neabejojama, kad dėl tos pačios priežasties.
Baltijos šalių atsisakymas priimti Sakartvelo premjerą siejamas ir su valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ sprendimu pasitraukti iš susitarimo su opozicija, kuriuo siekta nutraukti politinę krizę, apėmusią šalį po praėjusių metų ginčijamų parlamento rinkimų.
Susitarimui tarpininkavo ES, bet „Sakartvelo svajonė“ liepos pabaigoje paskelbė, kad jį anuliuoja, ir pridūrė, esą jis „išpildė savo misiją bei išsikvėpė“.
„Sakartvelo svajonę“ ir jos įkūrėją Bidziną Ivanišvilį Vakarai kaltino dėl prastėjančios jo šalies demokratijos būklės.
Tokį žingsnį sukritikavo ir ES šalys, ir JAV. Amerikos ambasada paskelbė: „Vašingtonas yra vis labiau sunerimęs dėl pakartotinių žingsnių atgal Sakartvelo kelyje demokratinės ateities link.“ Vašingtone vis garsiau kalbama apie galimas sankcijas kai kuriems Sakartvelo pareigūnams.
15min šaltiniai leido suprasti, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys į pastaruosius įvykius Sakartvele žvelgia kaip į bendrą paketą.
„Kaip tik vakar su Sakartvelo draugais buvome susijungę. Visi jie seniai beprisimena tokį Sakartvelo požiūrį į Vakarus: kažin ar Ševardnadzė sau leisdavo tokius pareiškimus.
Turiu omeny balandžio 18-osios ES ir JAV suderėtą pareiškimą dėl gairių, kaip išbristi iš politinės krizės, kuris labai aiškiai atmetamas ir kritikuojamas“, – 15min tvirtino Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas smarkiai priblėso dėl kritiškai vertinamos jos ekonominės politikos ir, daugelio nuomone, atitolimo nuo demokratinio kurso.
„Sakartvelo svajonę“ ir jos įkūrėją Bidziną Ivanišvilį Vakarai kaltina dėl prastėjančios jo šalies demokratijos būklės.
Portalo žiniomis, ES ruošiasi netrukus susieti finansinę paramą Sakartvelui su tam tikrų sąlygų ar reformų įvykdymu – kaip, pavyzdžiui, Ukrainoje.
Tbilisis, tarkime, chroniškai nevykdo teismų reformos – valdantieji skiria sau ištikimus teisėjus iki gyvos galvos. „Sakartvelo svajonės“ atstovai, be to, vis dažniau kalba apie tradicines vertybes ir kritikuoja europietiškumą, o tuo pasitenkinimo neslepia Kremlius.
Be to, yra ženklų, kad JAV gali asmeninėmis sankcijomis bausti B.Ivanišvilio aplinką – pavyzdžiui, jo sūnų, kuris gyvena Los Andžele, ar dukrą, užsiimančią verslu Niujorke.
„Atsimetimas nuo balandžio 18 dienos susitarimo – precedento neturintis raudonosios linijos peržengimas.
Mes, ES ir JAV, laikysimės susitarimo. Raginsime siųsti tarptautinius stebėtojus į rinkimus. Turime susitelkti, kad būtų laikomasi susitarimų su ES ir JAV“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.