Kaip rašo BBC naujienų rusų kalba tarnyba, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad artimiausiu metu į Kiniją vyks grupė ekspertų, kurie padės šalies mokslininkams nustatyti tikrąjį naujojo koronaviruso, visame pasaulyje jau nusinešusio daugiau kaip 580 tūkstančių gyvybių, šaltinį.
BBC pabrėžia, kad tai daroma ne siekiant surasti atsakinguosius už pandemijos protrūkį. Mokslinės ekspedicijos tikslas esą kur kas pragmatiškesnis.
PSO, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, pagal galimybes nori užkirsti kelią panašioms ekstremalioms situacijoms ateityje.
2004 metais mokslininkams jau pavyko užkirsti kelią pakartotinei „sunkaus ūminio kvėpavimo takų sindromo“ – SARS – epidemijai.
Būtent dėl to, kad po pirmojo protrūkio ekspertai nustatė viruso kilmę – atsekė jo židinį ir kai tik virusas vėl pradėjo plisti tarp žmonių, sugebėjo jį operatyviai neutralizuoti.
Du klausimai
BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje sakoma, kad, nepaisant minėtų dviejų virusų – SARS ir COVID-19 – panašumo, pastarasis pasirodė esantis kur kas „tvirtesnis riešutėlis“ nei jo pirmtakas. Įminti jo kilmės mįslę bus nelengva.
Vis dėlto buvusių epidemijų patirtis sufleruoja mokslininkams, kokia kryptimi reikia dirbti.
Be to, ir patį naująjį koronavirusą, prieš pusmetį dar neturėjusį pavadinimo, nors ir nevisiškai, vis dėlto ištyrė pakankamai, kad būtų galima tikėtis sėkmės.
Tam, kad būtų išvengta antrosios epidemijos, mokslininkams reikia kaip galima tiksliau atsakyti į du klausimus, rašo BBC naujienų rusų kalba žurnalistas.
Pirmiausia – iš iš kokio „gamtinio šaltinio“ atsirado virusas. Kitaip tariant, kokie laukiniai gyvūnai yra jo nešiotojai, potencialiai grasantys nauja globalia epidemija.
Antra, kaip būtent anksčiau tik gyvūnus užkrėsdavęs koronavirusas „įveikė tarprūšinį barjerą“ – tai yra, kaip įgavo sugebėjimą persiduoti iš žmogaus žmogui.
Reikia suprasti, kokia mutacija sukėlė šį pokytį ir, kaip tikėtina, kad tai vėl pasikartos.
Kaip surasti „nulinį pacientą“?
„Vienas dalykas, kai koks nors virusas plinta tarp žmonių – mūsų imuninė sistema vienoda, vienoda anatomija, panašūs genai. Tačiau tam, kad pereitų iš gyvūno žmogui, virusas turi įveikti gerokai didesnį „evoliucinį barjerą“. Tai yra gerokai pasikeisti. Todėl tai ir atsitinka labai retai“, – BBC naujienų rusų kalba tarnyba cituoja vieną pagrindinių biologijos laboratorijos „Sabeti Lab“ prie Harvardo universiteto ekspertų Samarą Metą.
Tačiau tam, kad pereitų iš gyvūno žmogui, virusas turi įveikti gerokai didesnį „evoliucinį barjerą“. Tai yra gerokai pasikeisti.
Jis pasakoja, kad kiekvienas virusas turi savo genomą – specifinę DNR arba Ribonukleino rūgšties seką. Ji yra visiškai unikali – tiek, kad galima palyginti su, tarkime, su piršto antspaudu.
Kiekvienu naujo užkrėtimo atveju viruso genomas šiek tiek pasikeičia.
„Visai šiek tiek, iki procento. Tačiau tai leidžia nustatyti ryšį tarp dviejų užsikrėtusiųjų. Ir jeigu mano pirštų antspaudai ir mano brolio pirštų antspaudai neturi nieko bendra, tai mano virusas ir mano kaimyno virusas bus praktiškai identiški“, – sako S.Meta.
Dėl to genetikai gali pakankamai tiksliai nustatyti seką, kaip persidavė infekcija. Nustatyti, kuris iš pacientų kurį užkrėtė.
O taip – ir suprasti, kas buvo pirmasis susirgęs – vadinamasis nulinis pacientas, nuo kurio prasidėjo epidemija.
Suradus jį, kaip teigia BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetaine spausdinamame straipsnyje, galima surasti ir gyvūną, nuo kurio žmogus užsikrėtė.
Gali būti nepaskutinė pandemija
Būtent tokiu keliu žengė kinų mokslininkai, kai suprato, kad Uhane kilo nežinomos ligos, sukeltos naujo viruso, protrūkis.
Kaip rašoma BBC, mokslininkai paėmė visų tuo metu buvusių pacientų genetinės medžiagos mėginius, iššifravo juos ir pradėjo lyginti vieną su kitu, dėliodami viruso genomo skirtumų seką.
To rezultatas – išrikiuotos kelios ilgos žmonių „grandinės“, rodančios viruso perdavimo kelią.
Broad instituto JAV profesorė Alina Chan – viena iš daug diskusijų sukėlusio straipsnio apie COVID-19 kilmę autorių.
Jame teigiama kad genetiškai koronavirusas puikiai prisitaikęs būti perduotas žmogaus žmogui, autorių.
O tai, kaip sakoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje, reiškia, kad dabartinė pandemija gali būti toli gražu ne paskutinė, jeigu laukinėje gamtoje pas virusą atsiras mums kol kas nežinomi „artimi giminaičiai“.
Mokslininkės nuomone, tai visiškai neatmestina. Kol kas nežinome, iš kur atsirado virusas.
Išvesti užsikrėtusiųjų Uhane grandinėlę į pirminį tašką, nuo kurio prasidėjo viruso plitimas, genetikams nepavyko.
Išvesti užsikrėtusiųjų Uhane grandinėlę į pirminį tašką, nuo kurio prasidėjo viruso plitimas, genetikams nepavyko.
Tokių „pradinių taškų“ – niekaip nesusijusių tarpusavyje – nustatyti penki.
Nepaisant to, kad nepavyko nustatyti „nulinio paciento“, mokslininkai nepraranda vilties anksčiau ar vėliau nustatyti, nuo ko pradėjo plisti liga.
Virusą aptiko civetų organizme
Dar sausio pradžioje, kai tik kinų mokslininkai iššifravo viruso, sukėlusio nežinomą susirgimą, ribonukleino rūgštį ir palygino rezultatus su turimais duomenų bazėje, tapo aišku, kad jis 80 proc. sutampa su SARS genomu.
Tam, kad išsiaiškintų SARS šaltinį, epidemiologams prireikė pusmečio, BBC naujienų rusų kalba tarnyba cituoja A.Chan.
Mokslininkai nustatė, kad pirmieji užsikrėtusieji šiuo virusu lankėsi vietos turguje, kur buvo prekiaujama laukiniais gyvūnais, ir suprato, jog greičiausiai infekcijos šaltinis būtent ten.
Po ne vieną mėnesį trukusių tyrimų mokslininkams identišką virusą pavyko rasti himalajinės civetos organizme.
„Kai 2003 metų pabaigoje ištiko antrasis susirgimų SARS protrūkis, mokslininkai jau daugmaž suprato, kur ieškoti kaltųjų, – BBC pasako A.Chan. – Sužinojus, kad viena pirmųjų pacienčių dirbo padavėja, epidemiologai iš karto nuvyko į tą restoraną. Ten jie aptiko civetas, ištyrė dėl viruso ir tyrimų rezultatai buvo teigiami“.
Sužinojus, kad viena pirmųjų pacienčių dirbo padavėja, epidemiologai iš karto nuvyko į tą restoraną. Ten jie aptiko civetas, ištyrė dėl viruso ir tyrimų rezultatai buvo teigiami.
Paaiškėjus, kad COVID-19 artimas SARS, mokslininkai suprato, kad jo šaltinio greičiausiai taip pat reikia ieškoti vietiniuose laukinių gyvūnų turguose.
Tačiau ką tirti šįsyk – negi vėl civetas?
Su turgumi nesusiejo
Genetiškai artimiausias SARS-COVID 19 „giminaitis“, taip pat iš turimų duomenų bazių, pasirodė RATG13 virusas.
2013 metais jis aptiktas šikšnosparniuose Junane.
Dviejų virusų genomai sutapo 96,2 proc., rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje.
Vis dėlto šįsyk mokslininkų tyrimai Uhano turguje įstrigo.
Genetikų nuostabai, visuose turgaus gyvūnų mėginiuose rasti virusai pasirodė esantys tolimesni naujojo koronaviruso „giminaičiai“ nei to, kuris prieš daugiau kaip šešerius metus aptiktas už tūkstančio kilometrų nuo Uhano.
Kiek vėliau paaiškėjo dar viena netikėta detalė: iš penkių patvirtintų pirmųjų užsikrėtimo koronavirusu atvejų su Uhano turgumi susieti pavyko vos vieną.
Vadinasi, kad kiti keturi likę asmenys virusą pasigavo kažkur kitur – gal net skirtingose vietose.
„Problema su COVID-19 būtent ta, kad mes iki šiol nė vieno gyvūno organizme taip ir nesuradome tokios SARS-CoV-2 versijos, kuri leistų spėti, kad žmonės šiuo virusu užsikrėtė nuo tų gyvūnų. Kol kas, atvirkščiai, visi gyvūnai, pas kuriuos rastas SARS-CoV-2, juo užsikrėtė nuo žmonių“, – sako mokslininkė A.Chan.
Problema su COVID-19 būtent ta, kad mes iki šiol nė vieno gyvūno organizme taip ir nesuradome tokios SARS-CoV-2 versijos, kuri leistų spėti, kad žmonės šiuo virusu užsikrėtė nuo tų gyvūnų.
Klausimas tapo politizuotu
Ilgą laiką tarpiniu SARS-CoV-2 šeimininku buvo laikomas skujuotis.
Anksčiau šių gyvūnu organizme buvo rastas iš dalies panašus į virusas.
Pasak A.Chan, kol kas tvirtai apie naująjį koronavirusą galima pasakyti tik tiek, kad genetiškai jis puikiai prisitaikęs būti lengvai perduodamas žmogaus žmogui.
S.Meta tikina, kad anksčiau ar vėliau mokslininkams pavyks rasti atsakymus į klausimus. Svarbu nesiliauti ieškojus, antraip epidemijos pasikartojamas bus neišvengiamas.
„Viso pasaulio mokslininkai nepailsdami dirba stengdamiesi suprasti viruso biologiją ir epidemiologiją, kurdami gydymo variantus, vakcinas – iš esmės daro viską tam, kad nuspėtų galimą pandemijos vystymąsi ir galiausiai susidorotų su ja. Dar niekada mokslininkų bendruomenė nebuvo tokia vieninga bendros problemos akivaizdoje. Tačiau klausimas dėl SARS-CoV-2 kilmės tapo tokiu politizuotu, kad žmonės pamiršo apie tikslą: atsakymas į jį reikalingas pirmiausia tam, kad užkirstumėme kelią naujiems koronaviruso protrūkiams ateityje“, – pabrėžė A.Chan.
Tačiau klausimas dėl SARS-CoV-2 kilmės tapo tokiu politizuotu, kad žmonės pamiršo apie tikslą: atsakymas į jį reikalingas pirmiausia tam, kad užkirstumėme kelią naujiems koronaviruso protrūkiams ateityje.
