„Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją atmosferoje, sulėtėjimo ženklų nėra, jau nekalbant apie mažėjimą, nepaisant visų įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos“, – sakoma Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) vadovo Petteri Taalaso pareiškime.
PMO metinėje ataskaitoje dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis „The Greenhouse Gas Bulletin“ nurodoma, kad pasaulio mastu vidutinė anglies dvideginio koncentracija atmosferoje 2018 metais buvo 407,8 molekulės milijone oro molekulių (ppm) ir buvo didesnė nei 2017-aisiais, kai ji siekė 405,5 ppm.
Padidėjimas yra kiek didesnis už pastarojo dešimtmečio metinį vidutinį augimą.
Kitų dviejų svarbių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – metano ir diazoto monoksido – koncentracijos 2018 metais taip pat pasiekė rekordines aukštumas.
„Ši tebesitęsianti ilgalaikė tendencija reiškia, kad ateities kartos susidurs su vis smarkesniu klimato kaitos poveikiu, įskaitant temperatūros didėjimą, ekstremalesnius orus, vandens stygių, kylantį jūrų lygį ir jūrų bei sausumos ekosistemų sutrikdymą“, – pažymėjo PMO.
Tarša yra pagrindinis veiksnys, nulemiantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet koncentracijos rodo, kiek šių dujų lieka po virtinės sudėtingų sąveikų tarp atmosferos, biosferos, litosferos, kriosferos ir vandenynų.
Maždaug 25 proc. visos taršos šiuo metu absorbuoja vandenynai ir biosfera, apimanti visas Žemės ekosistemas.
Litosfera yra kietas išorinis Žemės sluoksnis, sudarytas daugiausia iš kristalinių ir nuosėdinių uolienų, o kriosfera yra bendra ledo visuma pasaulyje.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra nurodžiusi, kad norint pasaulinį šiltėjimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio ar mažesniu dydžiu, visą taršą anglies dvideginiu turi neutralizuoti jo pašalinimas iš atmosferos natūralia absorbcija arba technologijų naujovėmis.
