Švedų ir danų kraštutinių dešiniųjų politikas Rasmusas Paludanas šeštadienį prie Turkijos ambasados Stokholme padegė musulmonų šventosios knygos kopiją.
Nuo to laiko kai kuriose musulmoniškose šalyse vyko protestai, o antradienį minios afganistaniečių su Pakistanu besiribojančiame Chosto mieste pasmerkė šį incidentą.
„Mirtis Švedijos vyriausybei, mirtis tokiems politikams“, – skandavo protestuotojai pagrindinėje miesto aikštėje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti aikštėje stovintys protestuotojai, kai kurie jų laikė Talibano vėliavas, o netoliese budėjo apsaugos darbuotojai.
„Chosto gyventojai pasmerkė Korano sudeginimą Švedijoje ir paragino musulmoniškas šalis pasisakyti prieš šį piktą ir nešvarų politiką“, – AFP sakė protestuotojas ir vienas iš mitingo organizatorių Qadeeras Lakanwalas.
Kitas organizatorius Ibrahimas Sayaras sakė, kad tokie veiksmai „neturėtų būti kartojami, kad nesukeltų musulmonų širdyse neapykantos kitoms religijoms“.
Afganistano užsienio reikalų ministerija anksčiau pasmerkė Korano sudeginimą.
Pareiškime, išplatintame sekmadienį, ministerija paragino Švedijos vyriausybę „nubausti kaltininką“ ir nutraukti „tokius bjaurius ir provokuojančius, antiislamiškus ir antimusulmoniškus veiksmus“.
Demonstracijos prieš R.Paludano įvykdytą Korano sudeginimą taip pat kilo Irake ir Pakistane, o Indonezija dėl šio incidento antradienį iškvietė Švedijos pasiuntinę.
Nuo tada, kai 2021 metų rugpjūtį valdžią perėmė Talibanas, jis uždraudė protestus, kuriems nepritaria režimas, ypač tuos, kuriuose reikalaujama moterų teisių į mokslą ir darbą.
2020 metais kai kuriuose Afganistano miestuose buvo surengti nedideli prieš Prancūziją nukreipti protestai po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apgynė satyrinio žurnalo teisę skelbti pranašo Mohammedo karikatūras.