Karių giminaičiai pasakojo, kad mokyklos pastate buvo dislokuoti du pulkai – 44-asis ir 45-asis. Dviejų karių teigimu, apšaudymą jie išgyveno atsitiktinai. Vieno mobilizuoto vyro žmona sakė, kad apšaudymo išvakarėse su juo susisiekė, tačiau dabar ryšys dingo.
Naujametis smūgis
Sausio 1 d. naktį, iš karto po Naujų atėjimo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos raketomis atakavo profesinę mokyklą Nr. 19 Makijivkos mieste (esančiame Rusijos aneksuotoje Donecko srities dalyje). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos departamentas vėliau patvirtino šią informaciją savo „Telegram“ kanale. Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad profesinėje mokykloje buvo apgyvendinti mobilizuoti rusai ir kad dėl smūgio žuvo apie 400 žmonių, o apie 300 buvo sužeista.
Sausio 2 d. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad smūgis buvo suduotas pastatui, kuriame laikinai buvo dislokuoti Rusijos kariai. Pasak ministerijos, Ukrainos ginkluotosios pajėgos „smogė šešiomis HIMARS raketomis“, žuvo 63 Rusijos kariai, esą buvo numuštos dvi raketos HIMARS. Vėliau ministerija patikslino, kad žuvusiųjų jau 89.
Buvusio Rusijos gynybos ministerijos atstovo Michailo Zvinčiuko įsteigtame „Telegram“ kanale „Rybar“ teigiama, kad visi žuvusieji buvo mobilizuoti, o pastate buvo 600 žmonių.
Visur kūnų dalys ir kraujas
Dvi pašnekovės radijo stoties „Svoboda“ projektui „Sever.Realii“ pasakojo, kad jų mobilizuoti vyrai, abu iš 45-ojo pulko, buvo dislokuoti profesinėje mokykloje Makijivkoje. Trečiosios vyras buvo iš 44-ojo pulko. Visi trys iš Samaros.
„Bijau, kad net neparašytumėte jo vardo. Per stebuklą jis liko gyvas. Jam pavyko pabėgti iš profesinės mokyklos, kai į ją pataikė pirma raketa. Visur buvo kūnų dalys ir kraujas. Iš viso jis išgirdo keturis smūgius. Jis pats nesupranta, kaip jam pavyko pabėgti, daug jo pulko vaikinų žuvo, jis iki šiol nežino, ar kai kurie iš jų žuvo, ar ne, – pasakojo moteris. – Mano vyras sakė, kad sužeistieji buvo nugabenti į Rostovo srities ligoninę. Jis ir kiti išgyvenusieji vaikšto pusnuogiai, nes viskas subombarduota, nėra maisto, drabužių, viskas sunaikinta, taip pat ir pinigai, todėl jie negali nieko nusipirkti“.
Jam pavyko pabėgti iš profesinės mokyklos, kai į ją pataikė pirma raketa. Visur buvo kūnų dalys ir kraujas. Iš viso jis išgirdo keturis smūgius.
Pasak kitos „Sever.Realii“ pašnekovės, jos vyro artileristo būrys prieš pat smūgį buvo išvestas iš pastato.
„Atsitikinai, kaip jis sako. Na, kaip sako... Jis dabar mikčioja, todėl galėjau sužinoti tik tiek, kad buvo išgelbėtas, ir viskas. Mokykloje buvo apie 400 žmonių, jei neskaičiuotume jų būrio. Dauguma jų žuvo, todėl aš nesuprantu, kodėl sakoma, kad žuvo 63 (vėliau Gynybos ministerija patikslino, kad žuvo 89 kariškiai – red.) Galbūt jie vis dar traukia juos iš griuvėsių. Kalbėjomės 2-osios dienos rytą, dar vyko darbai“, – sakė Samaros gyventoja.
Trečioji moteris patvirtino, kad 45-asis pulkas, į kurį buvo komandiruotas jos vyras, buvo dislokuotas tame pačiame pastate. Paskutinį kartą su šeima vyras susisiekė gruodžio 30 d., o po sprogimo jie vis dar negali su juo susisiekti ir nežino, kas jam nutiko.
Liudininkas: mačiau apie 200 žuvusiųjų
Su leidiniu „Verstka“ susisiekė vienas iš mobilizuotųjų, kuris teigia dalyvavęs šalinant nuolaužas po smūgio į profesinės mokyklos pastatą Makijivkoje. Redakcija patvirtino jo tapatybę. Kalbėdamas anonimiškai jis sakė, kad matė apie 200 žuvusiųjų.
„Aš ir kiti mobilizuoti vyrai padėjome išvalyti griuvėsius, – sakė pašnekovas. – Žuvo apie 200 žmonių ir apie 150 buvo sužeista. Ten labai baisu. Mes net nesuprantame, už ką kovojame. Tai pragariška vieta. Niekam mes čia nereikalingi“.
Pasak mobilizuoto vyro, vadovybė draudžia jiems skleisti informaciją apie tai, kas įvyko Makijivkoje.
Aš ir kiti mobilizuoti vyrai padėjome išvalyti griuvėsius. Žuvo apie 200 žmonių ir apie 150 buvo sužeista. Ten labai baisu.
Pražudė mobilieji telefonai?
Vieno mobilizuotojo žmona anonimiškai užsiminė, kad vietiniai gyventojai galėjo „išduoti“ informaciją apie karių buvimo vietą. „Ten jie kvėpavo nuodais“, – pasakojo ji leidiniui „Važnyje istorii“ (Svarbios istorijos). Tačiau Rusijos gynybos ministerija teigė, kad pagrindinė tragedijos priežastis buvo tai, kad kariai, pažeisdami draudimą, masiškai naudojosi mobiliaisiais telefonais. „Šis veiksnys leido priešui susekti ir nustatyti karių buvimo vietos koordinates, kad galėtų suduoti raketų smūgį“, – teigė kariškiai.
Tokios pat versijos laikosi ir apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos policija, kuri paskelbė, kad apšaudymo priežastis „buvo didelis kariškių aktyvumas Makijivkoje mobiliajame ryšyje“.
„Preliminari HIMARS smūgio priežastis buvo tai, kad atvykę kariai aktyviai naudojosi mobiliaisiais telefonais. Priešas naudojo žvalgybos kompleksą ECHELON, kad nustatytų mobiliųjų telefonų aktyvumą ir abonentų buvimo vietą“, – teigė DLR atstovai.
Šios versijos neatmeta ir karinis ekspertas, nepriklausomos tyrimų organizacijos „Conflict Intelligence Team“ įkūrėjas Ruslanas Levievas.
„Incidentas gali būti susijęs su mobilizuotų vyrų trivialiu neatsargumu. Jie galėjo socialiniuose tinkluose paskelbti nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuos Ukrainos kariuomenė panaudojo geolokacijai nustatyti.
Preliminari HIMARS smūgio priežastis buvo tai, kad atvykę kariai aktyviai naudojosi mobiliaisiais telefonais.
Vietiniai gyventojai, kurie palaiko Kyjivo valdžią, bet gyvena okupuotose teritorijose, galėjo papasakoti apie dalinių buvimo vietą. Taip pat galėjo būti Ukrainos saugumo tarnybos agentų, – sakė R.Levievas. – Geografinės vietos nustatymo pagal veikiančius mobiliuosius įrenginius scenarijus taip pat neatrodo nerealus. Pranešama, kad apšaudymas įvyko sausio 1 d. vidurnaktį, Naujųjų metų naktį. Galima tikėtis, kad mobilizuotieji galėjo pulti skambinti namo savo artimiesiems“.
Neigia ir patvirtina
Daugelis giminaičių vis dar nežino, ar jų artimieji gyvi, ar ne.
Sausio 2 d. iš Saratovo mobilizuotų asmenų šeimos pradėjo reikalauti, kad gubernatorius Romanas Busarginas „pasakytų tiesą“ apie žuvusiųjų skaičių.
„Telegram“ kanalo „Romanov Lite“ autorius anksčiau paskelbė, kad pastate buvo mobilizuoti Saratovo srities kariai. Vėliau „Telegram“ kanale „Jūsų didvyriai, Saratovo ZOV“, kurį administruoja Saratovo srities Dūmos deputatas Aleksandras Janklovičius, pasirodė žinutė, kurioje teigiama, kad „tarp Saratovo srities mobilizuotųjų ir savanorių aukų per HIMARS smūgį Makijivkoje nebuvo“.
Samaros srities gubernatorius Dmitrijus Azarovas patvirtino, kad Makijivkoje žuvo iš regiono mobilizuoti žmonės: „Tarp nukentėjusių nuo priešo pajėgų buvo ir mūsų žemiečių. Yra sužeistų ir, deja, žuvusių. Šiuo metu informacija tikslinama“.
Iš gubernatoriaus kalbos matyti, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų sąrašai vis dar nepaskelbti, o karių artimiesiems patariama tik laukti oficialių pranešimų.
Gubernatorius taip pat sakė, kad šiuo metu vyksta „labai kruopštus“ darbas siekiant nustatyti žuvusiųjų ir sužeistųjų tapatybes, o tai užima daug laiko.
Visos trys Samaros gyventojos, su kuriais kalbėjosi „Sever.Realii“, tvirtina, kad po sausio 1 d. su jomis nesusisiekė nė viena valdžios institucija. Priešingai, jos nesėkmingai bandė susisiekti su kariuomene ir pareigūnais, o paskui pavyko susisiekti (dviem iš jų) su likusiais gyvais vyrais.
Sausio 3 d. Samaros centre įvyko gedulingas mitingas, skirtas Makijivkoje žuvusiems Rusijos kariškiams atminti.