62 proc. šios sumos teko pirmojo penketo valstybėms – JAV, Kinijai, Indijai, Rusijai ir Jungtinei Karalystei.
JAV karines išlaidas pernai padidino 4,4 proc. iki 778 mlrd. dolerių (39 proc. visų karinių išlaidų pasaulyje).
„Jungtinių Valstijų karinių išlaidų padidėjimas gali būti siejamas su didelėmis investicijomis į mokslinius tyrimus bei kūrimus, taip pat su keliais ilgalaikiais projektais, tokiais kaip JAV branduolinio arsenalo modernizavimas ir ginkluotės didelio masto pirkimai“, – sakė SIPRI tyrėja Alexandra Marksteiner.
Jos nuomone, tai atspindi didėjantį JAV susirūpinimą dėl suvokiamų grėsmių, kylančių iš strateginių konkurentų, tokių kaip Kinija ir Rusija.
Kinijos karinės išlaidos praėjusiais metais išvertintos 252 mlrd. dolerių – 1,9 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Kinija jas nepaliaujamai didina 26 metus iš eilės – tai ilgiausias bet kurios šalies nuolatinio augimo laikotarpis SIPRI karinių išlaidų duomenų bazėje.
„Nuolatinį Kinijos išlaidų augimą iš dalies lemia ilgalaikiai šalies planai modernizuoti ir išplėsti savo karinę galią, atsižvelgiant į jos pareikštą norą pasivyti kitas pagrindines karines galybes“, – sakė SIPRO vyresnysis mokslinis bendradarbis Nanas Tianas.
Trečiosios šiame sąraše Indijos karinės išlaidos pernai siekė 72,9 mlrd. dolerių.
„Rusija karines išlaidas 2020-aisiais padidino 2,5 proc. iki 61,7 mlrd. dolerių. Augimas užfiksuotas antrus metus iš eilės. Kita vertus, faktinės Rusijos karinės išlaidos pernai buvo 6,6 proc. mažesnes nei iš pradžių numatė karinis biudžetas“, – teigiama SIPRI ataskaitoje.
JK karinės išlaidos praėjusiais metais siekė 59,2 mlrd. dolerių ir buvo 2,9 proc. solidesnės nei 2019-aisiais.
SIPRI pažymi, karines išlaidas pernai padidino beveik visos NATO narės, o 12 aljanso narių tam išleido ne mažiau 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto vertės. Tačiau, kaip pažymi SIPRI ekspertai, kai kuriais atvejais šio išlaidų minimalaus tikslo peržengimas gali būti sietinas su COVID-19 pandemijos sukeltu ekonominiu nuosmukiu.