C.Ward rengė reportažus iš Alepo – miesto, kuris tik visai neseniai pradėjo vaduotis iš apsiausties. Ji teigė, kad dar važiuodama į miestą buvo priblokšta to, kaip smarkiai miestas nusiaubtas ir sugriautas.
„Jūs girdėjote daktarą Samerį Attarą vartojantį žodžius „apokaliptinė dykynė“, – kalbėjo C.Ward, primindama anksčiau kalbėjusio sirų mediko parodymus. – Tai yra žodžiai, kuriuos aš pati užsirašiau, ir gal kam nors tai skamba kaip hiperbolė, bet taip nėra.“
Sirija kaip apokaliptinė dykynė atrodė jau 2012 m., nuo pilietinio karo tarp prezidento Basharo al Assado, sukilėlių ir teroristinių grupuočių pradžios.
„Apšaudymas buvo nepertraukiamas, snaiperių buvo visur, ir aš pamenu tą išsekimo jausmą, nes visuomet esi mirtinai persigandęs, – kalbėjo korespondentė. – Ir vėl negaliu kitaip – tik vartoti tuos pačius žodžius, kuriuos mes girdėjome iš medikų, – tai iš tiesų yra pragaras. Štai kaip atrodo pragaras.“
C.Ward prisiminė savo važiavimą keliu į rytinį Alepą. „Kai važiuoji keliu, privalai važiuoti pačiu didžiausiu greičiu, kokį tik išspaudžia automobilis, nes iš abiejų pusių – priešo pozicijos, ir vienintelis dalykas, kurį matai – mažyčiai žemės pylimai apsaugai. Ir jie atrodo toks menkas, toks bereikšmis darbas – šie maži pylimukai neva turi apsaugoti automobilius nuo visos artilerijos galybės ir nuo nesiliaujančių oro smūgių“, – pasakojo korespondentė.
„Važiuodamas matai visame kelyje paliktus automobilius – jie buvo susprogdinti ir palikti, apleisti“, – sakė ji.
„Labai sunku apibūdinti tą tuštumą, kuri atsiveria tavyje, kai išgirsti virš galvos skrendančius bombonešius. Nes žinai, kad tuoj atsitiks kažkas siaubingo, bet net nenutuoki, kur. Esi paralyžiuotas“, – pasakojo žurnalistė.
2012 m. ji galvojo, kad „štai kaip atrodo pragaras, ir neįmanoma, kad situacija galėtų būti blogesnė“. „Tačiau ji pablogėjo. Žymiai pablogėjo“, – po apsilankymo Sirijoje šiemet sakė ji.
Situacija per kelerius karo metus pasikeitė tragiškai. „Apokaliptiniai vaizdai virto dykviete. Neliko nieko – tik dulkės, griuvėsiai, pilkuma. Ištisi miestų rajonai buvo sulyginti su žeme.
Namai, daugiabučiai neturėjo sienų, jie tarsi sustingo erdvėje. Besieniai, kuriuose neįmanoma gyventi. Neatrodė, kad ten gali būti bent kokios gyvybės. Ir visgi jos buvo“, – pasakojo C.Ward.
Nepaisant nuolatinių kovų, kai kurie gyventojai pasirinko likti Alepe ir neketino iš jo bėgti. „Jie seniai priėmė sprendimą geriau išdidžiai mirti savo namuose nei trauktis“, – sakė CNN korespondentė.
Jos teigimu, situacija Sirijoje dar pablogėjo, kai praėjusiais metais į konfliktą įsitraukė ir Rusija – remdama B.al Assadą ji rengia antskrydžius, per kuriuos atakuoja ne tik teroristus, bet ir sukilėlius bei civilius.