Džihadistų kontroliuojamos teritorijos pagrindiniame mieste žygiavo minios žmonių, mojuojančių opozicijos vėliavomis su trimis žvaigždėmis arba laikančių žuvusiųjų kare nuotraukas.
„Laisvė, laisvė, laisvė!“ – dainavo žmonės Idlibe, lygiai kaip 2011-aisiais, kai buvo reikalaujama Sirijos prezidento Basharo al Assado atsistatydinimo.
„Žmonės nori B.al Assado režimo pabaigos!“ – šaukė jie, atkartodami šūkį, kurį naudojo protestuotojai kitose arabiškose regiono šalyse 2011-ųjų pavasarį.
Viena iš protestuotojų, Hana Dahneen, sakė: „Atėjome atnaujinti įsipareigojimo, kurį priėmėme 2011-aisiais, kai nusprendėme nuversti B.al Assadą.“
„Nuo pat pirmosios dienos mes tikėjomės nuversti režimą“, – teigė ji.
„Tačiau [dėl protestų] prieš nekaltus žmones buvo panaudoti įvairūs ginklai, siekiant sutriuškinti revoliuciją“, – pridėjo H.Dahneen.
Sirijos pilietinio karo metu žuvo virš 380 tūkst. žmonių, dar milijonai sirų paliko savo namus – dalis jų liko šalyje, kiti pasitraukė į užsienį.
Tačiau dabar B.al Assadas kontroliuoja per 60 proc. šalies teritorijos po virtinės pergalių prieš sukilėlius ir džihadistus, iškovotų su Rusijos pagalba.
„Kančia ir skausmas“
Praėjus dešimtmečiui, B.al Assadas tikriausiai laimės vasarą vyksiančius prezidento rinkimus regionuose, kuriuos kontroliuoja režimo pajėgos.
Idlibas, kurio 2,9 mln. gyventojų yra saugomi 2020-ųjų kovą pasirašytos paliaubų sutarties, yra viena iš kelių pagrindinių vietovių, kurios tebesipriešina Damasko vyriausybei.
„Liksime atsidavę savo revoliucijai, net jei tam prireiks 50-ies metų“, – sakė H.Dahneen.
Konfliktui žengiant į 11-tus metus JT Pabėgėlių agentūros (UNHCR) vadovas aptarė, anot jo, „vieną didžiausių pabėgėlių krizių naujausiais laikais“.
„Dešimt Sirijos krizės metų sukėlė neįsivaizduojamą žmonių kančią ir skausmą“, – sakė UNHCR vadovas Fillippo Grandi.
„Pasaulis nuvylė sirus“, – sakė jis, bet pabrėžė dedamas milžiniškas pastangas bandant apgyvendinti Sirijos pabėgėlius.
Pasak JT duomenų, Sirijoje dėl pilietinio karo be namų liko per 6,7 mln. žmonių, o dar 5,6 mln. patraukė į užsienį, daugiausia į kaimynines šalis.
Daugybė Jungtinių Tautų inicijuotų taikos derybų nesugebėjo sustabdyti smurto šalyje ir pastaruoju metu yra nustelbiamos lygiagrečių derybų, kurias organizuojamų Maskvos ir sukilėlius palaikančios Ankaros.
