Antpuolis prieš Gvairano kalėjimą šiauriniame Chasakos mieste yra didžiausia džihadistų ataka Sirijoje per trejus metus.
Manoma, kad šioje įstaigoje buvo kalinama apie 3,5 tūkst. IS narių per pirmąją ataką sausio 20 dieną, kai mirtininkai panaudojo sprogmenų prikrautus automobilius.
Kurdų pareigūnai tvirtina, kad iš komplekso nepabėgo nė vienas kalinys, tačiau JK įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad nemažai jų ištrūko į laisvę.
Kurdų vadovaujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) atstovas Farhadas Shami išplatintame pareiškime nurodė, kad kelias dienas trukusios operacijos „baigėsi mums visiškai perėmus kalėjimo Chasakoje kontrolę“, kai pasidavė visi ten dar buvę IS kovotojai.
JAV ir kitoms užsienio pajėgoms ėmus teikti paramą kurdų elitiniams daliniams, padėtis kalėjimo apylinkėse buvo suvaldyta, o apsupti kalėjimo maištininkai pradėjo pasiduoti.
SDF – pusiau autonominės kurdų administracijos faktinė kariuomenė – anksčiau trečiadienį pranešė, kad iš viso pasidavė daugiau kaip 1 tūkst. IS kalinių.
SOHR patvirtino, kad antpuolis baigėsi po beveik šešių dienų, per kurias didžiausias Sirijos šiaurės rytinis miestas virto karo zona.
Masinis pasidavimas
Tūkstančiai Chasakos gyventojų buvo priversti palikti savo namus ketvirtadienį, kai mažiausiai 100 IS kovotojų pradėjo šturmuoti kalėjimą, pirmąkart per kelerius metus tokiu būdu demonstruodami savo jėgą.
Vienoje mečetėje, esančioje saugiu atstumu nuo chaoso, nuo spiginančio šalčio slėpėsi šimtai moterų ir vaikų.
„Norime grįžti namo, – sakė 38 metų Maya, bergždžiai mėgindama nuraminti savo jauniausią atžalą. – Čia nėra duonos, vandens ar cukraus.“
SOHR duomenimis, nuo ketvirtadienio per kautynes kalėjime ir jo apylinkėse žuvo 181 žmogus, įskaitant 124 IS džihadistus, 50 kurdų kovotojų ir septynis civilius gyventojus.
Vis tik kurdų pajėgoms ir medicinos tarnyboms po puolimo tebevertinant padėtį visame kalėjime gali paaiškėti, kad tikrasis žuvusiųjų skaičius yra didesnis.
Pastarosiomis dienomis pataisos įstaigoje tvyrojo įtampa: tiek kurdų pajėgos, tiek jų priešai džihadistai žinojo, kad jų laukė arba kraujo praliejimas, arba derybos dėl kautynių nutraukimo.
Kurdų pajėgos dviem dienoms nutraukė maisto ir vandens tiekimą kalėjimui, siekdamos priversti likusius džihadistus pasiduoti, pranešė SOHR.
SDF nenoriai kalbėjo apie derybas su IS kovotojais, todėl lieka neaišku, kas tiksliai nulėmė puolimo pabaigą.
SOHR vadovas Rami Abdel Rahmanas nurodė, kad vienas iš Sirijos IS kovotojų derėjosi su kurdų pajėgomis dėl galimybės nutraukti konfrontaciją ir suteikti medicininę pagalbą sužeistiems džihadistams.
Nuo pirmadienio kurdų pajėgos išlaisvino mažiausiai 32 kalėjimo darbuotojus. Kai kurie iš jų pasirodė vaizdo įrašuose, kuriuos IS socialiniuose tinkluose paskelbė prasidėjus antpuoliui.
„Tarptautinė problema“
Gvairano kalėjime laikoma daugiausiai įtariamų IS narių Sirijoje. Tiek kurdų pareigūnai, tiek Vakarų stebėtojai perspėja, kad nesėkmingas šturmas turėtų būti laikomas rimtu perspėjimu.
Kurdų valdžios institucijų duomenimis, tarp 12 tūkst. įtariamų IS narių, laikomų kardų valdomuose kalėjimuose, yra daugiau nei 50 tautybių atstovų.
Kurdų administracija ne kartą buvo perspėjusi, kad neturi galimybių išlaikyti, juolab teisti visų IS kovotojų, suimtų per daugelį metų trukusias operacijas.
„Šis klausimas yra tarptautinė problema, – trečiadienį AFP pareiškė administracijos vyriausiasis užsienio politikos pareigūnas Abdulkarimas Omaras. – Negalime jos išspręsti vieni.“
Jis paragino tarptautinę bendruomenę „paremti autonominę administraciją, siekiant pagerinti kalinių saugumą ir humanitarines sąlygas sulaikymo centruose bei perpildytose stovyklose“.
2014 metais „Islamo valstybė“ paskelbė „kalifatą“ plačiose Irako ir Sirijos teritorijose.
2019 metų kovą, po penkerius metus vykdytų vietos ir tarptautinių pajėgų karinių operacijų, paskutinė šios protovalstybės dalis galiausiai buvo užimta Eufrato pakrantėje Sirijos rytuose.
