Pagrindinių opozicijos frakcijų asociacijos atstovai, atvykę į Ženevą vėlai šeštadienį, kol kas atsisako prisidėti prie derybų su Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
Aukštasis derybų komitetas (ADK), kuris sekmadienį turėtų susitikti su Jungtinių Tautų specialiuoju pasiuntiniu Staffanu de Mistura, sako, kad į derybas įsitrauks tik tuomet, jeigu bus atvertas kelias nugabenti pagalbos siuntų į apsiaustus miestus, jeigu bus sustabdytas civilių bombardavimas ir jeigu bus paleisti šimtai kalinių.
„Jeigu režimas užsibrėžęs toliau vykdyti tuos nusikaltimus, tuomet ADK delegacijos buvimas Ženevoje nebus pagrįstas“, – koordinatorius Riadas Hijabas perspėjo pranešime arabų kalba, kuris buvo paskelbtas šeštadienį.
„Delegacija informuos de Misturą apie savo ketinimus atšaukti savo derybininkų komandą, jeigu JT ir pasaulio galybės nesugebės sustabdyti tų pažeidimų“, – pridūrė jis.
Dar kartą atkreipdama dėmesį į sunkią humanitarinę padėtį, pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) šeštadienį nurodė, kad dar bent 16 žmonių mirė nuo bado Madajoje – viename iš keliolikos miestų, blokuojamų režimo arba sukilėlių pajėgų.
Daugiau negu 4,5 mln. žmonių, patiriančių „didžiulių humanitarinių poreikių“, gyvena itin sunkiai pasiekiamose teritorijose, į kurias beveik neįmanoma patekti dėl kautynių, pažymėjo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).
Penktadienį, prasidedant planuotoms deryboms, kurios turėtų trukti šešis mėnesius, protestuotojai Ženevoje akcentavo siaubingą paprastų Sirijos gyventojų padėtį, siūlydami paragauti „blokados sriubos“ iš žolės ir lapų.
Per 260 tūkst. žuvusiųjų
Karas, kuris nuo 2011 metų nusinešė jau per 260 tūkst. žmonių gyvybių, yra sudėtingas konfliktas, kurio skirtingas stovyklas palaiko Turkija, Iranas, Persijos įlankos valstybės ir Vakarų šalys, o nuo praeito rugsėjo – ir Rusija.
Rusijos ir Turkijos dar labiau pašlijo šeštadienį, kai Ankara apkaltino Maskvą, kad rusų naikintuvas pažeidė jos oro erdvę, praėjus dviem mėnesiams po incidento, kai turkai numušė kitą Rusijos karinį lėktuvą.
Daugiau negu 4,5 mln. žmonių, patiriančių „didžiulių humanitarinių poreikių“, gyvena itin sunkiai pasiekiamose teritorijose
Dėl Siriją apėmusio chaoso didelėse šalies teritorijose įsitvirtino džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“, taip pat kontroliuojantis dalį Irako. Šis regionas tapo „starto aikštele“ ekstremistų išpuoliams visame pasaulyje. Paryžiuje per lapkričio 13-ąją surengtas atakas žuvo 130 žmonių.
Pusė Sirijos gyventojų buvo priversti palikti savo namus, todėl milijonai jų išvyko ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje, kur šis antplūdis sukėlė didelių politinių ir socialinių problemų.
Šeštadienį dešimtys migrantų vyrų, moterų ir vaikų, tarp kurių buvo Sirijos piliečių, žuvo nuskendus jų laivui netoli Turkijos krantų. Ši tragedija papildė migrantų krizės aukų skaičių po to, kai beveik 4 000 žmonių žuvo mėgindami pasiekti Europą per Viduržemio jūrą 2015 metais.
Pesimistiški vertinimai
Derybos tarp Sirijos konflikto šalių, jeigu jos iš tikrųjų prasidės, taps dalimi ambicingo plano, kurį lapkritį Vienoje parengė visos išorinės suinteresuotos šalys.
Planuojama, kad per 18 mėnesių šalyje turėtų būti surengti rinkimai, bet lieka neaišku, koks bus prezidento B.al Assado likimas. Damasko režimas pastaruoju metu stiprėjo, kai Rusijos aviacija nuo rugsėjo pradėjo teikti palaikymą iš oro jo pajėgoms.
Kitas opus klausimas – kurios sukilėlių grupės dalyvaus derybose, nors visos šalys sutaria, kad ekstremistų judėjimai „Islamo valstybė“ ir „al Nusra Front“, susijusi su džihadistų organizacija „al Qaeda“, neturi būti į jas įtraukti.
„Ahrar al Sham“, viena iš prieštaringiausiai vertinamų Aukštojo derybų komiteto frakcijų, palaikanti glaudžius ryšius su „al Nusra Front“, į Ženevą savo delegatų neatsiuntė, sakė ADK atstovas Riadas Naasanas Agha (Riadas Nasanas Aga).
Tuo tarpu įtakinga grupė „Jaysh al Islam“ (Islamo armija) „yra čia, jie yra derybininkai“, R.N.Agha sakė žurnalistams, bet pridūrė, kad tos islamistų frakcijos vyriausiasis derybininkas Mohammedas Alloushas į Ženevą dar neatvyko.
„Esama daug priežasčių būti pesimistiškiems; nėra jokio realistinio scenarijaus, kaip galėtų būti pasiektas proveržis“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio Tarptautinių ir strateginių santykių instituto analitikas Karimas Bitaras.
