Šis pasiūlymas buvo pateiktas padidėjus įtampai dėl fakto, kad ginkluoti užpuolikai, kurie prieš savaitę Prancūzijos sostinėje nužudė 129 žmones, sugebėjo išlikti nesusekti, nors kai kurie buvo aiškiai radikalizavęsi ir keliavo per kitas Europos šalis.
„Šis susitikimas labai svarbus: po (atakų prieš Prancūzijos satyrinį savaitraštį) „Charlie Hebdo“ pasiūliau įkurti kovos su terorizmu centrą Europole – ir galiausiai tai buvo padaryta“, – žurnalistams Briuselyje sakė ES migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas.
„Tikiu, kad dabar yra tinkamas momentas atlikti dar vieną žingsnį į priekį ir sukurti pagrindą Europos žvalgybos agentūrai įsteigti“, – pridūrė jis.
Tačiau įtakinga Vokietija greitai pasisakė prieš šį planą, argumentuodama, kad tokios agentūros veikla pažeistų Europos šalių, nelinkusių dalytis žvalgybos duomenimis, suverenumą.
„Neturėtume sutelkti energijos naujai Europos žvalgybos agentūrai kurti, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as. – Negaliu įsivaizduoti, kad mes esame pasiruošę atsisakyti nacionalinio suverenumo. Turėtume susitelkti į geresnį dalijimąsi informacija tarp jau egzistuojančių institucijų – tai būtų tikrai naudinga saugumui.“
Griežtinamas tikrinimas prie Šengeno zonos išorinių sienų
Europos Sąjungos šalys penktadienį susitarė nedelsiant sugriežtinti visų keliautojų, įskaitant Europos šalių piliečių, tikrinimus prie Šengeno zonos išorinių sienų, reaguojant į teroro atakas Paryžiuje, pranešė Bendrijos šaltiniai.
28 ES šalių vidaus reikalų ministrai taip pat palaikė Prancūzijos raginimą iš esmės peržiūrėti Šengeno sutartį, kad būtų leistas „sistemingas“ ES piliečių tikrinimas prieš šios zonos sienų, pridūrė šaltiniai.
„Šalys narės imasi nedelsiant įgyvendinti būtinus sistemingus ir koordinuotus tikrinimus prie išorinių sienų, taip pat asmenų, kurie naudojasi judėjimo laisve“, – sakoma susitikimo baigiamojo pareiškimo juodraštyje.
Po 129 žmonių atakas nusinešusių atakų Paryžiuje iškilo nerimą keliančių klausimų apie Šengeno zonos sienų saugumą. Šios zonos, kuriai priklauso 22 ES narės ir Bendrijai nepriklausančios Norvegija, Šveicarija, Islandija bei Lichtenšteinas, viduje žmonės gali laisvai judėti, netikrinami prie sienų.
Raginimų peržiūrėti Šengeno sistemą pagausėjo po to, kai paaiškėjo, jog kai kurie Paryžiaus atakų dalyviai atvyko iš Belgijos, o tos grupės numanomas vadeiva Abdelhamidas Abaaoudas tikriausiai grįžo į Europą iš Sirijos, kur padėjo džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“, ir dalyvavo išpuoliuose, bet buvo nukautas per policijos reidą trečiadienį.
ES pareigūnai sakė, kad dabar bus tikrinami ne vien į Šengeno zoną atvykstančių keliautojų pasai, bet ir informacija duomenų bazėse.