Ukrainos karininkė, pasivadinusi šaukiniu „Kira“, prisiminė, kaip praėjusį rudenį jos batalioną, kovojantį pietinėje Zaporižios srityje, užklupo „pelių epidemija“.
„Įsivaizduokite, kad einate miegoti, o naktis prasideda nuo pelės, kuri įlenda į kelnes ar megztinį, apgraužia pirštų galiukus arba įkanda į ranką. Jūs miegate dvi ar tris valandas, priklausomai nuo to, kaip jums pasisekė“, – CNN pasakojo Kira. Ji apskaičiavo, kad jos keturių kareivių bunkeryje buvo apie 1 000 pelių. „Tai nebuvo pelės, kurios lankėsi pas mus, mes buvome jų svečiai“.
Užkrėstumas iš dalies susijęs su metų laikų kaita ir pelių poravimosi ciklu, bet taip pat rodo ir tai, kad karas tapo statiškas, nes Ukrainos kontrpuolimą iš esmės atrėmė sustiprinta Rusijos gynyba. Dar vienos atšiaurios žiemos metu pelės maitinasi palei beveik 1 000 km ilgio fronto liniją, skleisdamos ligas, ieškodamos maisto ir šilumos.
Kira sakė, kad išbandė viską, kad atsikratytų pelių savo bunkeriuose: barstė nuodus, purškė amoniaką, net meldėsi. Netoliese esančios parduotuvės apsirūpino produktais nuo pelių ir, pasak jos, dėl to išlošė. Tačiau, kadangi pelių vis daugėjo, jie išbandė kitus metodus.
„Turėjome katę, vardu Busia, iš pradžių ji taip pat padėjo ir ėdė peles. Tačiau vėliau jų buvo tiek daug, kad ji nebesusitvarkė. Katė gali pagauti vieną ar dvi peles, bet jei jų yra 70, tai nerealu“.
Vaizdo įrašai, kuriais socialiniuose tinkluose dalijosi ukrainiečių ir rusų kariai, rodė, kokio masto užkratas yra fronto linijose. Matoma, kaip pelės ir žiurkės laksto po lovomis, kuprinėse, elektros generatoriuose, paltų kišenėse ir pagalvių užvalkaluose. Viename iš jų matyti, kaip pelės liejasi iš rusų minosvaidžio bokštelio tarsi kulkos iš „Browning“.
Ukrainos karinė žvalgyba gruodį pranešė, kad daugelyje Rusijos dalinių aplink Kupjanską Charkivo srityje kilo „pelių karštligė“, dėl kurios Maskva jau kelis mėnesius bando pareikšti pretenzijas. Pranešime teigiama, kad pelės šią ligą žmonėms perduoda „įkvėpus pelių išmatų dulkių arba su maistu prarijus pelių išmatų“.
CNN nepavyko nepriklausomai patikrinti pranešimo, tačiau, pasak Ukrainos kariuomenės, šiurpios ligos simptomai yra karščiavimas, bėrimas, žemas kraujospūdis, kraujosruvos akyse, vėmimas ir, kadangi liga pažeidžia inkstus, stiprūs nugaros skausmai ir šlapinimosi sutrikimai.
Ukrainos gynybos žvalgyba teigė, kad dėl to „pelių karštinė“ gerokai sumažino Rusijos karių kovinį pajėgumą“. Ji nenurodė, ar Ukrainos kariai buvo panašiai paveikti.
Ukrainos valdžios institucijos neįvardijo konkrečios ligos, kuria sirgo Rusijos kariai, tačiau yra nemažai ligų, susijusių su gyvenimu šalia graužikų, kurios pasižymi panašiais simptomais, įskaitant tuliaremiją, leptospirozę ir hantavirusą.
Ataskaita priminė Pirmojo pasaulinio karo laikų pranešimus, kai dėl pūvančių atliekų ir lavonų sankaupų sparčiai dauginosi „tranšėjinės žiurkės“. Žiurkės yra naktinės ir dažnai būna judriausios, kai kariai bando ilsėtis, sukeldamos jiems didelį stresą.
Anglų poetas Robertas Gravesas, kovojęs tranšėjose, savo atsiminimuose prisiminė, kaip žiurkės „atkeliavo iš kanalo, maitinosi lavonais ir dauginosi“. Atvykęs naujas karininkas pirmąją naktį „išgirdo šūkavimus, pašvietė žibintuvėliu į lovą ir ant antklodės rado dvi žiurkes, besivaržančias dėl nupjautos rankos“.
Pirmojo pasaulinio karo metais, kai konfliktas buvo sustojęs, žiurkių populiacija išaugo. Baiminamasi, kad Rusijos karas Ukrainoje padarė tą patį. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Valerijus Zalužnas praėjusių metų pabaigoje leidiniui „The Economist“ sakė: „Kaip ir Pirmajame pasauliniame kare, mes pasiekėme tokį technologijų lygį, kad atsidūrėme aklavietėje“.
Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus tyrėjas Ihoris Zahorodniukas CNN sakė, kad pelės įsiveisė iš dalies dėl to, kad rudenį graužikų dauginimasis pasiekia piką, taip pat dėl paties karo padarinių.
„2021 m. rudenį pasėti žieminiai pasėliai daug kur 2022 m. nebuvo nuimti. Ant jų išsiritusios pelės išgyveno labai šiltą žiemą ir nuėjo nuimti naujo derliaus“, – sakė jis. Karas taip pat išsklaidė natūralius plėšrūnus, todėl pelės galėjo laisviau daugintis.
Pelės ne tik kelia nerimą ir ligas kariams, bet ir niokoja karinę bei elektros įrangą. Dirbdama ryšininke ir gyvendama atskirai nuo kitų karinių dalinių Zaporižioje, Kira pasakojo, kad pelės „sugebėdavo įlįsti į metalines dėžes ir pergraužti laidus“, taip sutrikdydamos ryšį.
„Pelės graužė viską: radijo stotis, retransliatorius, laidus. Pelės pateko į automobilius ir kramtė elektros laidus, todėl automobiliai nevažiavo, taip pat jos kramtė tankus ir ratus“, – sakė Kira. „Nuostoliai dėl pelių vien mūsų durpyne siekia milijoną grivinų [26 500 dolerių]“.
Pabrėžiama, kad žala gali būti kritinė, „nes prarastas ryšys gali kainuoti gyvybę“.
Ukrainai išgyvenant dar vieną žiemą, problema greičiausiai dar labiau paaštrės, o ne pagerės. „Bus vis šalčiau ir šalčiau, ir jie vis dažniau eis į griovius. Padėtis nepasikeis, kol jie visi tai išgyvens“, – sakė Ihoris Zahorodniukas.
Pirmojo pasaulinio karo metais kareiviams nepavyko išspręsti tranšėjų žiurkių problemos. Vietoj to jie žudė žiurkes dėl sporto. Bandymas vieną užkabinti ant bajoneto tapo pramoga. Populiacija nesumažėjo iki pat karo pabaigos. Tačiau I.Zahorodniukas perspėjo, kad Ukraina neturėtų leisti, jog tas pats pasikartotų.
„Kova su graužikais turėtų būti organizuota, ne pasikliaujant kareiviais ir savanoriais, kurie nesugalvoja būdų, kaip kovoti. Tai yra neteisinga. Juk tai yra kariuomenės kovinio pajėgumo klausimas. Turime pasirūpinti savo kariais“.
