Šiurpūs vaizdai iš Graikijos pajūrio: kas iš tiesų pražudė tūkstančius žuvų?

Internetą užplūdo daugybės nugaišusių žuvų vaizdai iš vieno Graikijos uostamiesčio. Socialinių tinklų vartotojai suskubo kelti savas versijas – neva jas pražudė į vandenį patenkantys chemikalai ar nuodai, neva leidžiami tokių organizacijų, kaip NATO, NASA ir Jungtinės Tautos (JT). Šios išvados nepagrįstos – gyvūnams nepakeliamas tapo vasaros karštis, dėl kurio išgaravo daugiau nei paprastai vandens, taigi jame sumažėjo deguonies, bet padaugėjo toksinų.
Žvejyba
Asociatyvinė nuotr. Žvejyba / 123RF.com nuotr.

Įžvelgė net NATO kaltę

Sukrečiančia istorija ir vaizdais iš Graikijos pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja. „Populiarų turistų uostą užliejo šimtai tūkstančių negyvų žuvų.

Graikijos Voloso mieste valdžia paskelbė apie galimą ekologinę nelaimę dėl tūkstančių negyvų žuvų, nusėjusių vandens paviršių kilometrus.

Daugybę žuvų Graikijoje pražudė šiltėjantis klimatas
Daugybę žuvų Graikijoje pražudė šiltėjantis klimatas

Per pastarąją parą miesto paplūdimyje buvo surinkta daugiau nei 40 tonų negyvų žuvų. Vietos gyventojai ir ekspertai nerimauja dėl pasekmių.

Ši nelaimė apibūdinama kaip naujausia ekstremalių oro sąlygų Graikijoje apraiška, kurią mokslininkai siejo su klimato kaita, įskaitant kylančią temperatūrą ir nepastovias liūtis, sukeliančias miškų gaisrus ir potvynius…“ – rugpjūčio 29-ąją rašė ji.

Sekmadienį internautė paskelbė dar vieną vaizdo įrašą iš uostamiesčio. „Šimtai tūkstančių negyvų žuvų mėtėsi pakrantėje netoli Voloso uostamiesčio.

Kol kas valdžiai pavyko pašalinti tik daugiau nei 57 tonas negyvų žuvų, o ekspertai įspėja apie galimą ekologinę nelaimę.

Vietiniai skundžiasi nepakeliamu kvapu, o kelionių kompanijos ruošiasi bylinėtis dėl prarastų klientų“, – komentavo moteris.

Nors ji užsiminė apie galimą šios situacijos priežastį – ekstremalias oro sąlygas, kiti „Facebook“ vartotojai leidosi samprotauti, kas ten galėjo nutikti.

„Žuvys gaišta nuo išpilamo purvo, chemikalų, o ne nuo klimato kaitos“, – aiškino viena komentatorė.

„Kaip jie ir sugeba tiek žuvų numarint?!“ – stebėjosi kita. „Negi dar nedaeina, kad ruošia badui. Maiste nuodai, dirbu maisto pramonėje“, – tvirtino trečia.

Asociatyvinė nuotr. Žuvys
Asociatyvinė nuotr. Žuvys

Dar viena internautė užtikrintai paaiškino, kad „tai NATO, NASA, CŽA, JT tyčia leidžia nuodus ir taip marina žuvis!!!“

Panašus incidentas esą užfiksuotas ir Ukrainoje, apie tai užsiminė ne tik viena iš komentatorių, bet ir ta pati „Facebook“ vartotoja. Moteris pasidalijo ir keliais vaizdo įrašais, anot jos, iš šios šalies.

Skelbiama, kad tai įvyko rusams apnuodijus Desnos ir Seimo upes. Tuo tarpu Graikijoje žuvys išgaišo dėl kitokių priežasčių.

Neskubėjo surinkti pūvančių žuvų

Pranešimų apie tai, kas įvyko Graikijoje, pastarosiomis dienomis buvo nemažai ne tik vietos, bet ir įvairiose užsienio bei tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse.

Centrinės Graikijos valdžia praėjusį ketvirtadienį pranešė, kad prie Voloso uostamiesčio iš vandens buvo ištraukta daugiau nei 100 t negyvų žuvų. Dėl to susidariusios situacijos buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

VIDEO: Prie Graikijos uostamiesčio Voloso surinkta dešimtys tonų nugaišusių žuvų

Per televiziją rodomuose kadruose buvo matyti, kaip žvejų laivai stumiasi per sidabrinę negyvų žuvų antklodę, susiformavusią praėjusios savaitės pradžioje. Šiurpų vaizdą lydėjo ir stiprus dvokas.

Vietos pareigūnai apsikeitė kaltinimais, mat nuo turizmo priklausomos pajūrio įmonės tikino, kad vos per 3 dienas, pajūryje pasirodžius gėlavandenėms žuvims, jų pajamos sumažėjo 80 proc.

Tokį skaičių pateikę Voloso komercijos rūmai taip pat nurodė, kad nemažai verslų, ypač – maitinimo sektoriuje, priversti stabdyti veiklą.

Spėjama, kad toks masinis žuvų gaišimas maždaug 330 km į šiaurę nuo Atėnų nutolusioje vietovėje prasidėjo dėl visuotinio atšilimo ir netinkamo vandens valdymo derinio.

123RF.com nuotr./Klimato kaita
123RF.com nuotr./Klimato kaita

Kaip žinoma, Pietų Europą šią vasarą kamavo dar stipresni nei įprastai karščiai. Dėl jų įsiplieskė daugiau miškų gaisrų, užregistruota daugiau su karščiu susijusių mirčių, kilo daugiau potvynių, bet kartu sustiprėjo sausros grėsmė.

JAV dienraščio „The New York Times“ teigimu, žuvys greičiausiai buvo priverstos judėti iš Karlos ežero pasroviui į Volosą.

7-ojo deš. pradžioje, kovojant su maliarija, Karla buvo nusausinta, bet 2018 m. vėl pripildyta vandens, kad būtų sumažintas sausros poveikis. Šios pelkės vandens lygis smarkiai pakilo po didelės audros, pernai rudenį centrinėje Graikijoje sukėlusios platų potvynį.

Per audrą buvo užlieta daugiau nei 20 tūkst. ha žemės. Bet dėl ekstremalių temperatūrų didžioji dalis šio vandens išgaravo. Jame likusio deguonies nebeužteko tiek žuvų, tad šie šaltakraujai gyvūnai apsinuodijo toksinais.

Karlos ežero apylinkėse esą jau anksčiau buvo pastebėta nugaišusių žuvų. Jos ilgą laiką plūduriavo stovinčiame vandenyje, nors atsakingos institucijos esą turėjo nemažai laiko joms pašalinti.

Voloso meras Achilleas Beos taip pat apkaltino vietos institucijas į situaciją, kai vandenyje puvo žuvų kūnai, reagavus per lėtai.

Graikijos Aukščiausiojo Teismo prokurorė Georgia Adeilini ketvirtadienį nurodė pradėti tyrimą dėl žuvų išgaišimo.

Per tyrimą bus aiškinamasi, kiek valdžios institucijos turėtų atsakyti už tai, kad nesutrukdė Karlos ežero vandenims prasiskverbti į jūrą.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Graikijos uostamiesčio pakrantėje buvo surinkta daugiau nei 100 tonų nugaišusių žuvų. Mokslininkų teigimu, jos žuvo dėl klimato kaitos poveikio.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis