Bene svarbiausią sprendimą turi priimti Katalonijos vyriausybės vadovas Carlesas Puigdemont'as: jis arba nuspręs atsitraukti, arba vienašališkai paskelbs Kataloniją nepriklausoma respublika.
Tai gali dar labiau pagilinti didžiausią konstitucinę krizę Ispanijoje nuo 1981 metų, kai šalyje bandyta įvykdyti perversmą.
Į autonominio regiono parlamentą Barselonoje C.Puigdemont'as turėtų kreiptis ketvirtadienio popietę. Trečiadienio vakarą jis kartu su kitais valdančiosios koalicijos atstovais tarėsi net 7 valandas.
Tuo metu Ispanijos Senatas irgi ketvirtadienį pradeda dvi dienas užtruksiantį balsavimo dėl Konstitucijos 155-ojo straipsnio įgyvendinimo priemonių procesą. Pasitelkus šį įrankį būtų nušalinta C.Puigdemont'o administracija, o Katalonijoje valdžią laikinai perimtų Madridas.
Dvi valdžios – vienu metu?
„Šiuo metu atrodo, kad susidūrimas yra neišvengiamas, – įspėjo Ispanijos istorijos profesorius Niukaslo universitete Alejandro Quiroga. – Tuo pačiu metu gali būti ir paskelbta nepriklausomybės deklaracija, ir suspenduota regiono autonomija.
Tai reiškia, kad dvi administracijos tuo pačiu metu varžysis dėl Katalonijos kontrolės.“
Dienraščiai „El Pais“ ir „El Mundo“ mano, kad C.Puigdemont'as linksta prie deklaracijos paskelbimo. Barselonoje leidžiamas „La Vanguardia“ priduria, kad jis esą jaučia neturintis kitos išeities.
Trečiadienį, per Katalonijos vyriausybės atstovų derybas C.Puigdemont'as tinkle „Instagram“ paskelbė nuotrauką iš susitikimo ir pridėjo grotažymę #CatalanRepublic.
Tiesa, Katalonijos užsienio reikalų politiką prižiūrintis Raulis Romeva trečiadienį leido suprasti, kad separatistai atsisakytų savo reikalavimų dėl nepriklausomybės, jei Ispanijos vyriausybė rastų būdą jiems garbingai atsitraukti.
Be to, trečiadienį kalbėta, kad C.Puigdemont'as galėtų ketvirtadienį atvykti į Ispanijos Senato rūmus ir prisijungti prie debatų dėl Konstitucijos 155-ojo straipsnio aktyvavimo. Tačiau Katalonijos lyderis atsisakė vykti į Madridą.
Galiausiai opozicinė Socialistų partija, nors ir padedanti valdančiajai Liaudies partijai rengti nepaprastųjų priemonių Katalonijos atžvilgiu paketą, regis, nenori įstumti separatistų į kampą.
Socialistai leido suprasti, kad jei regione būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai, Konstitucijos 155-ojo straipsnio įgyvendinti nereikėtų. Visgi ir jie, atrodo, suvokia, kad C.Puigdemont'ui nėra kur trauktis.
„Kadangi jie nuėjo jau taip toli, nauji regioniniai rinkimai atrodytų kaip žingsnis atgal, – teigė su Socialistų partija dirbanti politinės komunikacijos ekspertė Veronica Fumanal. – Puigdemont'as jaučia milžinišką spaudimą.“
C.Puigdemont'as jau ketvirtadienį perspėjo, kad krizė dėl jo nepriklausomybės vajaus tik padidės, jei Ispanija įvykdys savo pažadą suspenduoti regiono autonomiją.
„Atimdama Katalonijos politinę autonomiją vyriausybė sukurs dar rimtesnę, neeilinę situaciją“, – rašė jis laiške Ispanijos Senatui.
Žada „saugoti Respubliką“
Iš Katalonijos pastarosiomis savaitėmis pasitraukė nemažai kompanijų, nukrito į regioną atvykstančių turistų skaičius. Turbūt nenuostabu, kad daugėja asmenų ir judėjimų, kurie nori garbingai atsitraukti.
Verslo lobistų organizacija „Cercle D'Economia“ šią savaitę paragino C.Puigdemont'ą nedelsiant paskelbti naujus rinkimus
Verslo lobistų organizacija „Cercle D'Economia“ šią savaitę paragino C.Puigdemont'ą nedelsiant paskelbti naujus rinkimus ir įspėjo, kad priešingu atveju bus padaryta žala Katalonijos ekonomikai ir visuomeninio gyvenimo darnai.
„La Vanguardia“ dviejose redakcinėse skiltyse irgi paragino C.Puigdemont'ą pasirodyti Ispanijos Senate bei paskelbti išankstinius rinkimus – kad būtų išsaugota Katalonijos autonomija.
Vis dėlto net tokių žingsnių gali nepakakti, kad maždaug 2 milijonai regiono gyventojų, palaikančių kampaniją už nepriklausomybę, nurimtų.
Pagrindinis aktyvistų judėjimas, Katalonijos nacionalinė asamblėja, regis, jau laukia žinių apie nepriklausomybę. Vadovybė judėjimo narius kviečia tapti „gyvaisiais skydais“ ir saugoti regioninės valdžios institucijas – „ginti Respubliką“.