„The New York Times“ atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidžia sensacingas aplinkybes: Rusijos bandymas užvaldyti urano gavybos rinką glaudžiai siejasi su Clintonų šeimos fondu. Manoma, kad su šiuo fondu susiję asmenys padėjo Vladimirui Putinui paversti Rusiją didžiausia pasaulyje urano tiekėja.
Būtent Kanados urano gavybos kompanijos atstovai buvo vieni iš dosniausių Billo Clintono ir jo šeimos fondo rėmėjų. Tie patys žmonės vėliau pardavė Rusijai kompaniją, kuri buvo pavadinta „Uranium One“. Kartu su milžiniškais urano klodais Kazachstane, Rusija gavo ir penktadalį JAV urano produkcijos.
Uranas laikomas strategiškai svarbiu elementu, kuris daro įtaką ir valstybių saugumui, tad sandoris, kuriuo Kanados kompanija buvo perleidžiama į Rusijos rankas, turėjo būti patvirtintas JAV pareigūnų. Vienas iš esminių parašų po šiuo leidimu priklausė JAV Valstybės departamentui, kuriam tuo metu vadovavo ne kas kitas, o Hillary Clinton.
Naudojosi šeimos fondu
Rusija perėmė „Uranium One“ kontrolę nuo 2009 iki 2013 metų, trimis atskirais sandoriais. Kanadiečių pateikti duomenys rodo, kad tuo pat metu pinigai plaukė ir į Clintonų šeimos fondą. „Uranium One“ vadovas pasinaudojo savo šeimos įsteigtu fondu, kad pervestų Clintonams 2,35 milijono dolerių.
Šie sandoriai, kuriais Rusijai kompaniją suinteresuoti parduoti kanadiečiai rėmė Clintonų šeimos fondą, nebuvo atskleisti, nepaisant Baltųjų rūmų ir Clintonų susitarimo atskleisti visus finansinius donorus.
Dar skandalingiau skamba tai, kad Rusijai nusprendus perpirkti didžiąją dalį „Uranium One“ akcijų, H.Clinton sulaukė 500 tūkst. dolerių iš su Kremliumi siejamo Rusijos investicinio banko. Šie pinigai H.Clinton buvo pervesti už kalbą Maskvoje.
Tuo pat metu „Rosatom“ ir JAV Valstybės departamentas pasižadėjo bendradarbiauti. Tačiau „Rosatom“ pažadas teikti informaciją buvo pakartotinai laužomas.
Įtaka JAV užsienio politikai
Ar pinigai, kurie plaukė į Clintonų fondą, vaidino kažkokį vaidmenį spartinant, padedant įgyvendinti urano gavybos sandorį, nėra aišku. Tiesa, faktai verčia nerimauti. Buvusio JAV prezidento B.Clintono fondas rėmėsi užsienio parama tuo metu, kai valstybės sekretorės pareigas einanti žmona H.Clinton buvo atsakinga už JAV užsienio politikos formavimą ir sprendimus.
Buvusio JAV prezidento B.Clintono fondas rėmėsi užsienio parama tuo metu, kai valstybės sekretorės pareigas einanti žmona H.Clinton buvo atsakinga už JAV užsienio politikos formavimą ir sprendimus.
Šie sprendimai galimai pagelbėjo fondui gauti milijonus papildomų lėšų. Atremdamas kaltinimus H.Clinton, kandidatuojančios į JAV prezidento postą, atstovas Brianas Fallonas teigė: „Niekas niekada nepateikė įrodymų, kad ponia Clinton, būdama JAV valstybės sekretore, ėmėsi veiksmų, kurie palaikytų ar remtų Clintonų fondo veiklą“.
Jis pabrėžė, kad „Uranium One“ kontrolinio paketo perdavimo „Rosatom“ sandoris buvo pasirašytas ir patvirtintas ne vien H.Clinton, bet ir daugelio kitų įvairių lygmenų institucijų. „Teigti, kad Valstybės departamentas, vadovaujant buvusiai sekretorei poniai Clinton darė kažkokią įtaką JAV valdžiai dėl „Uranium One“ pardavimo, visiškai nėra pagrindo“, – teigė B.Fallonas.
Ir toliau priims paramą
Politinės kampanijos JAV neturi teisės priimti lėšų iš užsienio donorų, tačiau tai negalioja privatiems fondams. H.Clinton paskelbus apie kandidatavimą į JAV prezidento postą, Clintonų šeimos fondas išplatino pareiškimą, kuriame skelbia, kad riboja bet kokį lėšų priėmimą iš užsienio valstybių.
Tiesa, šis punktas negalios sveikatos apsaugos iniciatyvoms. Clintonų šeimos fondas aktyviai remia ligoninių ir kitų sveikatos apsaugos paslaugų plėtrą Afrikoje, tad jis ketina ir toliau priimti lėšas šiems darbams, tačiau vengs bet kokių galimų interesų konfliktų.
Šis pažadas neužkirs kelio abejonėms dėl Clintonų veiklos ir interesų, mat jie ir toliau ketina priimti aukas iš atskirų asmenų bei verslo grupių, kurių planai gali kirstis su politinėmis H.Clinton ambicijomis ar daryti įtaką JAV politikai.
„Uranium One“ sutartis sudaryta JAV-Rusijos santykių „perkrovimo“, kurį inicijavo prezidento Baracko Obamos administracija ir valstybės sekretorė H.Clinton, metu. Panašu, kad Rusija puikiai manipuliavo šiuo JAV diplomatiniu sprendimu.
Mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad valdysime 20 procentų JAV urano rezervo, – didžiuodamasi V.Putinui teigė S.Kirijenka.
Nudžiugino V.Putiną
V.Putinui Kanados kompanijos įsigijimas buvo strategiškai svarbus žingsnis. Po sutarties pasirašymo jis pasikvietė „Rosatom“ vadovą Sergejų Kirijenką. „Mažai kas galėjo įsivaizduoti, kad valdysime 20 procentų JAV urano rezervo“, – didžiuodamasi V.Putinui teigė S.Kirijenka.
Karui Ukrainoje sugrąžinus JAV ir Rusijos santykius į labai įtemptą padėtį, kalbos apie energetikos resursų naudojimą ir saugojimą darosi vis svarbesnės. Juolab, kad V.Putinas yra žinomas kaip vadovas, mėgstantis kaupti energetinius resursus bei išnaudoti jų gavybą ir prekybą, didindamas savo politinę galią.
„Ar turėtume būti sunerimę? Žinoma“, – teigė Michaelas McFaulas, buvęs JAV ambasadoriumi Rusijoje H.Clinton valdymo metu. Tiesa, jis pripažino, kad „Uranium One“ sandoris nebuvo žinomas jam ar jo kolegoms. „Ar mes norime, kad Putinas turėtų urano monopolį? Aišku, kad ne. Nenorime, kad Putinas dominuotų jokioje sferoje, kai turime tokį politinį klimatą“, – pabrėžė jis.
