Didžiosios Britanijos gynybos ministerija vadovauja maždaug devynių šalių koalicijai, vadinamai Tarptautiniu fondu Ukrainai (IFU). IFU yra 2022 m. rugpjūtį sukurtas finansavimo mechanizmas, kuris naudoja devynių kitų šalių finansinius įnašus karinei įrangai Ukrainai įsigyti. Tarp kitų iniciatyvos šalių yra Danija, Norvegija, Nyderlandai, Švedija, Islandija ir Lietuva.
IFU buvo kritikuojama dėl lėto ginklų tiekimo fronto linijoms. Iš daugiau nei 1 mlrd. skaičiuojant JAV doleriais, kuriuos per pastaruosius dvejus metus paaukojo Vakarų šalys, tik apie 500 mln. dolerių buvo skirta arba išleista.
Kai kurie britų pareigūnai netgi pripažino, kad dalis nupirktų medžiagų Ukrainą pasieks tik 2025 m. pavasarį.
Pranešama, kad vėluojama dėl to, kad reikia įvertinti kiekvieną gynybos bendrovę, su kuria pasirašoma sutartis. Ministerijos atstovas spaudai laikraščiui „Guardian“ sakė, kad „iš pramonės įmonių buvo gauta tūkstančiai atsakymų į IFU reikalavimus, ir kiekvieną iš jų reikėjo peržiūrėti atskirai“.
Britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas aktyviai bando į fondą įtraukti naujas šalis, tačiau panašu, kad neigiami iniciatyvos rezultatai skirstant grynuosius pinigus atbaido potencialius donorus.
Vėluojanti Vakarų pagalba tapo svarbia Ukrainos kariuomenės problema, ypač dėl to, kad kritinis amunicijos trūkumas ir toliau trukdo siekti pažangos mūšio lauke.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat paragino tarptautinius partnerius išplėsti oro gynybos sistemų tiekimą, nes pastaraisiais mėnesiais padaugėjo Rusijos oro atakų.