Jis pažymėjo, kad Latvija vėl pasirodo iš neigiamos pusės nepasirašydama Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, dar vadinamos Stambulo konvencija.
„Smurtas kaip toks yra smerktinas ir nepriimtinas visiems. Manau, kad turime prisijungti prie Stambulo konvencijos – ji turi būti pasirašyta ir ratifikuota. Teisingumo ministerija susipainiojo savo painiose (teisinėse išvadose dėl konvencijos). Tam tikra prasme tai diskredituoja mūsų teisinę sistemą. Su šia situacija yra susijusi politika. Teisingumo ministerija turėtų dirbti kaip nepriklausoma institucija“, – sakė R.Vėjuonis.
Paklaustas apie raginimus Dz.Rasnačui, kuris priklauso konservatyviam Nacionaliniam aljansui, atsistatydinti, prezidentas sakė, kad tai klausimas premjerui Mariui Kučinskiui.
„Šį scenarijų būtų gana sunku pasiekti. Pats ministras nepriėmė tokio sprendimo. Tai reikštų koalicijos žlugimą ir šios vyriausybės pabaigą“, – aiškino prezidentas.
Tačiau R.Vėjuonis užsiminė, kad teisingumo ministro veiksmai yra nepriimtini ir kad po jų turėtų būti kažkokios pasekmės.
Prezidentas pabrėžė nematantis prieštaravimo tarp Stambulo konvencijos ir Latvijos konstitucijos, bet sakė, kad jeigu kas nors nuogąstauja, ratifikuojant konvenciją prie jos galima pridėti deklaraciją dėl nerimą keliančių dalykų. Šis klausimas, prezidento įsitikinimu, sprendžiamas techninėmis ir juridinėmis priemonėmis.
„Mes (prezidentūra) nematome jokių nesuderinamumų tarp konstitucijos ir Stambulo konvencijos. Jeigu tikrai yra susirūpinimas dėl konstitucijos, mes galime pridėti deklaraciją. Tikiuosi, kad vyriausybė pritars mūsų prisijungimui prie Stambulo konvencijos ir kad mes eisime toliau“, – sakė prezidentas.
Latvijos vyriausybė dėl Stambulo konvencijos pasirašymo turi spręsti antradienį. Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Teisingumo ministerija sako, kad Latvija neturėtų prisijungti prie šios konvencijos.
„Teisiniu požiūriu negalima rasti priežasties, kodėl Latvija turėtų pasirašyti tarptautinį susitarimą, kuris prieštarauja jos pagrindiniam įstatymui – konstitucijai“, – sakoma ataskaitoje, kurią pasirašė Dz.Rasnačas ir kuri buvo parengta remiantis užsakyta teisine analize.
Ministras aiškina, kad Stambulo konvencija yra pirmas tarptautinis susitarimas, kuriame yra pateikiamas „socialinės lyties“ apibrėžimas.
„Konvencija įpareigoja šalis atsisakyti diskriminacijos ne tik lyties pagrindu, bet ir „socialinės lyties“ pagrindu. Kad laikytųsi šio nediskriminacijos principo, Latvija anksčiau ar vėliau turės pradėti konstitucijos 110-ąjį straipsnį ir straipsnio CL 35 antrą paragrafą aiškinti pagal socialinės lyties teoriją. Tai reiškia leidimą tos pačios lyties asmenų poroms net ir be konstitucijos 110-ojo straipsnio pirmojo sakinio formuluotės pakeitimo“, – perspėjo ministras.
Latvijos konstitucijos 110-asis straipsnis nustato, kad valstybė „gins ir rems santuoką – sąjungą tarp vyro ir moters, šeimą, tėvų teises ir vaiko teises“.
Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos ataskaitoje, Stambulo konvencija taip pat ignoruojamos tėvų teisės dėl savo vaikų ugdymo, taip pat – tėvų religijos laisvė, kuri apima teises ugdyti savo vaikus pagal savo religines ir filosofines pažiūras.
Konvencija šalys įpareigojamos keisti žmonių mąstyseną ir pažiūras, sakė Teisingumo ministerija.
Prezidento nuomone, Teisingumo ministerija supainiojo politiką su teisėmis, o tai – neleistina.
Valdančiosios koalicijos partijos nesutaria dėl konvencijos pasirašymo.
Premjeras M.Kučinskis pirmadienį po koalicijos posėdžio sakė, kad per vyriausybės posėdį bus išklausytos įvairios nuomonės. Premjeras galvoja, kad konvencija turi būti ratifikuota su išlyga, kad Latvija ją palaiko tiek, kiek ji neprieštarauja konstitucijai.
