Korupcijos skandalo Šveicarijos policijoje narpliojimas primena holivudinį detektyvą.
Jis prasidėjo nuo Ženevos gyventojo kelionės į už 200 kilometrų nuo sostinės esantį Valės kantoną, kuriame jis norėjo investuoti pinigus į nekilnojamąjį turtą.
Vis dėlto, nekilnojamojo turto brokeriams įtarimą sukėlė tai, kad minimas asmuo pusę milijono frankų (daugiau nei 440 tūkst. eurų) atsivežė grynais. Brokeriai nedelsdami informavo mokesčių inspekciją Ženevoje.
Inspektoriams patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad 40-ies metų amžiaus pirkėjas per metus deklaruodavo tik 40 tūkst. frankų (35,26 tūkst. eurų).
Vyras buvo sulaikytas pareiškus įtarimus mokesčių nemokėjimu ir pajamų slėpimu. Tyrimo metu buvo vykdomos kratos, areštuoti dokumentai ir išmanieji prietaisai. Vieno iš mobiliųjų telefonų programėlėje „WhatsApp“ tyrėjai rado įtariamojo susirašinėjimus su policijos pareigūnais.
Paaiškėjo, kad suimtasis ilgą laiką dirbo suteneriu, o Ženevos policijos pareigūnai – iki 20-ies žmonių – buvo jo bendrininkai. Daugiau nei šešerius metus padėdami suteneriui vykdyti veiklą, jie už tai gaudavo atlygį pinigais ir seksualinėmis paslaugomis.
Nuotraukos, vaizdo įrašai ir dokumentai rodo, kad bendrininkavimu įtariami pareigūnai padėdavo suteneriui išsinuomoti butus, kuriuose būdavo teikiamos seksualinės paslaugos. Kiti už atlygį verbuodavo naujas merginas.
Kai kada suteneris nemokamai policininkams atveždavo šampano ir merginų: tokie „pasilinksminimai“ būdavo filmuojami, o vaizdo įrašai pasitelkiami šantažui.
Kai kada suteneris nemokamai policininkams atveždavo šampano ir merginų: tokie „pasilinksminimai“ būdavo filmuojami, o vaizdo įrašai pasitelkiami šantažui.
Tyrimą atlieka Generalinė inspekcija (IGS), vadinama „policija policijai“, įkurta 2007 metais.
Apie bylos mastą liudija faktas, kad vienas iš IGS pareigūnų, šioje inspekcijoje įsidarbinęs prieš tris mėnesius, o anksčiau dirbęs Šveicarijos policijoje, paliko pareigas IGS. Paaiškėjo, kad jis taip pat buvo įsipainiojęs į nusikalstamą veiklą.
Šveicarijoje prostitucija legali, tačiau ši rinka itin griežtai reguliuojama: organizatoriai ir prostitutės turi įforminti reikalingus dokumentus ir deklaruoti mokesčius.
Jei vienoje vietoje dirba du ir daugiau seksualines paslaugas teikiančių asmenų, ji turi būti registruojama kaip masažo salonas. Prostitucija užsiimantys asmenys privalo ne tik registruoti veiklą ir mokėti mokesčius, bet ir reguliariai atlikti medicininę apžiūrą.
Federalinė Šveicarijos statistikos tarnyba sekso pramonę šalyje vertina 3 mlrd. dolerių (2,65 mlrd. eurų) per metus.
Vidutiniškai Šveicarijos bordelių darbuotojai per dieną uždirba 200–1000 frankų (nuo 176 iki 881 euro per dieną), vidutinės metinės pajamos siekia beveik 125 tūkst. frankų (110 tūkst. eurų), nemaža dalis jų sumokami už patalpų nuomą.