Šiose šalyse skelbiama, esą nepaisant EVA paskelbto vertinimo jos nori kruopščiai analizuoti galimybę, kad būtent „AstraZeneca“ vakcina susijusi su neįprastomis mirtimis, nulemtomis kraujo krešulių susidarymo atvejų.
Antai Norvegijos visuomenės sveikatos institutas pranešė, kad sprendimą dėl skiepijimo atnaujinimo priims tik kitą savaitę – esą reikalingas „pilnesnis situacijos vaizdas“.
Negana to, Prancūzija, net atnaujinusi skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, rekomendavo, kad vakcinuojami būtų tik žmonės nuo 55 metų. Rekomendacija grindžiama faktu, kad pranešimai apie kraujo krešumo sutrikimus susiję tik su jaunesniais nei 55 metų asmenimis.
Situacija Norvegijoje
Tikėtina, kad tokios rekomendacijos ir toliau komplikuos Europoje stringantį skiepijimo nuo koronaviruso procesą.
Airijoje vienas medicinos ekspertų Ronnanas Glynnas jau pasvarstė: „Vakcinos nepadės, jei žmonės nenorės jomis skiepytis. Ar ši savaitė taps iššūkiu? Neabejoju, kad taip. Tačiau sprendimas padaryti pauzę gali padidinti pasitikėjimą skiepu, nes buvo parodyta, kad svarbiausia saugumas.“
Vis dėlto, tarkime, Norvegijoje siekiama dar didesnio aiškumo. Šalies vaistų agentūra „Financial Times“ informavo norinti, kad kraujo krešėjimo ir mažos trombocitų koncentracijos kraujyje susidarymo galimybės būtų įtrauktos į potencialių reakcijų į vakciną sąrašą.
Oslo universitetinės ligoninės profesorius Palas Andre Holme ketvirtadienį, dar prieš EVA paskelbiant savąjį verdiktą, pareiškė, kad mirtinų kraujo krešulių susidarymą Norvegijoje paskatino būtent „AstraZeneca“ vakcina.
„Mūsų teorija, kad tokį galingą imuninį atsaką greičiausiai iššaukė vakcina, buvo patvirtinta“, – teigė medikas.
Norvegijoje dėl tokių komplikacijų gydytojų pagalbos prireikė trims sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams, nesulaukusiems 50 metų. Vienas asmuo pirmadienį mirė.
Šalies specialistai anksčiau ir skelbė, kad šių žmonių kraujyje užfiksuota nenormaliai maža trombocitų koncentracija. Taip pat pranešta apie kraujo krešėjimą neįprastose vietose – skrandyje, smegenyse.
P.A.Holme: tik vakcina gali paaiškinti, kodėl šių asmenų imuninė reakcija buvo būtent tokia. Jų sveikatos duomenyse nėra nieko kito, kas galėtų iššaukti tokią galingą reakciją. Esu tikras, kad mūsų rasti antikūnai yra priežastis.
Kaip rašo norvegų dienraštis VG, ekspertai apsistojo ties teorija, kad būtent vakcina išprovokavo tokią nelauktą reakciją, o dabar skelbia, kad teorija patvirtinta.
„Išsiaiškinome, kad specifiniai antikūnai sąveikauja su trombocitais ir gali sukelti tokias reakcijas“, – aiškino P.A.Holme, pabrėžęs, kad nustatyta būtent tokia kraujo krešulių susidarymo atvejų priežastis.
„Priežastį turime. Tik vakcina gali paaiškinti, kodėl šių asmenų imuninė reakcija buvo būtent tokia. Jų sveikatos duomenyse nėra nieko kito, kas galėtų iššaukti tokią galingą reakciją. Esu tikras, kad mūsų rasti antikūnai yra priežastis“, – pridūrė profesorius.
P.A.Holme pabrėžė, kad reikėtų kalbėti apie konkrečius antikūnius, ir paaiškino, kaip jie galėjo aktyvuoti trombocitus.
„Skiepijamės, kad sukeltume imuninę reakciją ir apsisaugotume. Organizme tada susiformuoja antikūnai. Kai kurie antikūnai gali reaguoti taip, kad aktyvuoja trombocitus ir gali sukelti kraujo krešėjimą“, – teigė P.A.Holme.
„Situacija šiek tiek išskirtinė“
Norvegijos vaistų agentūros atstovas Steinaras Madsenas paaiškino, kad Oslas tiesiog nenori skubėti ir kad įmanoma, jog „AstraZeneca“ vakcinos naudojimas kol kas liks sustabdytas.
Jis teigė, kad iš viso šalyje užfiksuoti šeši atvejai, susiję su rimtomis komplikacijomis po skiepijimo. Anot S.Madseno, visi šeši asmenys buvo „visiškai sveiki“, todėl „situacija šiek tiek išskirtinė“.
Savo ruožtu Danijoje, kur praėjusią savaitę po skiepo mirė 60-metė moteris, kuriai irgi pasireiškė panaši šalutinė reakcija, pranešama, kad EVA sprendimas dar bus peržiūrimas, o „AstraZeneca“ vakcina – nenaudojama iki kitos savaitės.
S.Bostromas: jei dabar stebėtume tokią bangą, kokia buvo kilusi šią žiemą, tuomet mūsų vertinimas greičiausiai būtų kitoks.
Danijos sveikatos tarnybos generalinis direktorius Sorenas Bostromas penktadienį pripažino, kad jam vis dar neramu dėl incidentų. Bet pridūrė, kad palyginti neblogas tvarkymasis su pandemija šaliai leidžia neskubėti.
„Jei dabar stebėtume tokią bangą, kokia buvo kilusi šią žiemą, tuomet mūsų vertinimas greičiausiai būtų kitoks“, – tvirtino S.Bostromas.
Švedijos pareigūnai irgi žada sprendimą kitą savaitę. Galiausiai net Jungtinė Karalystė dar tiria galimą vakcinos ryšį su kraujo krešulių susidarymo incidentais, nors ir tikina, kad žmonės turėtų neatsisakyti „AstraZeneca“ vakcinos.
EVA atstovai tuo tarpu skelbia, kad situaciją vertino remdamiesi tik iki trečiadienio surinktais duomenimis, todėl neįtraukė Oslo universitetinės ligoninės išvadų ir Norvegijoje analizavo tik du atvejus.
Agentūros ekspertai ir ketvirtadienį teigė, kad „negali galutinai atmesti ryšio tarp reto tipo kraujo krešulių ir vakcinos“. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į tikėtiną, kad ir kokią minimalią, riziką – net jei vakcinos nauda gerokai ją pranoksta.