Įrašą platino įvairiose šalyse
„Štai kas nutinka po skiepo, žiūrėkite ir pasidarykite išvadas patys. Medžiaga yra iš Italijos“, – įrašas su tokiu prierašu rumunų kalba praėjusią savaitę buvo paskelbtas vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje.
Jai priklauso 70 tūkst. narių, bet įrašą matė gerokai daugiau – juo pasidalinta 168 tūkst. kartų.
Maždaug 4 min. trukmės įraše matyti traukulių purtoma mergina. Ji guli ant kartono lakštų, patiestų ant žemės prie įėjimo į ligoninės priėmimo skyrių.
Aplinkui stovintys žmonės keikiasi ir piktinasi, kad medikai neišeina padėti merginai, svarsto, kad reikėtų iškviesti policiją, vienas vyras ją prilaiko. Netrukus pasirodo du ligoninės apsaugininkai, galiausiai slaugas atveža neštuvus, mergina perkeliama ant jų ir įvežama vidun.
Tą patį įrašą „Facebook“ vartotojai paskelbė ne kartą ir vis su panašiais komentarais apie skiepus: rumuniškai, tik be nuorodos į Italiją, angliškai, prancūziškai, ispaniškai, čekiškai. Juo buvo dalijamasi ir Lietuvos virtualioje erdvėje.
Apie skiepą net nekalba
Kelios detalės leidžia iškart suabejoti, ar įraše išties užfiksuota tai, kas paminėta prie jo pateiktame komentare, – reakcija į skiepą nuo COVID-19.
Visų pirma, mergina sunegalavo ne Italijoje, mat įraše girdėti tik ispanų kalba (ir ne ta, kuri vartojama Ispanijoje). Įrašu pasidalijęs asmuo negalėjo neišgirsti skirtumo. Internete galima rasti duomenų, esą dėl leksinio kalbų panašumo rumunai gali suprasti kone du trečdalius šnekamosios italų kalbos.
Be to, ant durų matyti ligoninės pavadinimas – Hospital Dr. Raúl F. Larcade. Tokia ligoninė yra Argentinos sostinėje Buenos Airėse (tai paaiškina neįprastą ispanų kalbos akcentą).
Nors iš to, kad žmonės įraše dėvi kaukes, galima spėti, kad įrašas darytas pastaraisiais mėnesiais, nematyti jokio patvirtinimo, kad šiame pastate vakcinuojami žmonės. Pavyzdžiui, ant sienų nekaba jokie plakatai, kuriuose būtų pateikta informacijos apie vakcinas ar COVID-19, paaiškinta, kur laukti skiepo, kur vyksta pati procedūra.
Įraše girdėti, kaip žmonės aiškina, esą mergina jau keturias dienas ėjo į šią ligoninę, bet jos nėsyk net nepatikrino ultragarsu. Nė vienas nepaminėjo vakcinų, skiepijimo ar COVID-19, tačiau kalbama apie epilepsiją, vienu metu kažkas pasako, kad iš merginos liežuvio ėmė bėgti kraujas (greičiausiai jį įsikandus), taip pat paragina žiūrėti, kad ji neužspringtų.
Traukulių purtoma mergina guli ant šono – kaip tik taip patariama paguldyti žmogų, prasidėjus epilepsijos priepuoliui.
Buvo ligoninės pacientė
Tas pats vaizdo įrašas vasario 20-ąją buvo paskelbtas „Facebook“ su prierašu „Praėjusią naktį. Larcade de San Miguel ligoninė“. San Migelis yra rajonas Buenos Airėse, kur įsikūrusi ligoninė.
Kiek trumpesnis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota ta pati situacija, tą pačią dieną pasirodė minėtos ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos paskyros socialiniame tinkle „Instagram“.
Kaip teigiama komentare, incidentas įvyko išvakarėse, naktinės pamainos darbo metu. Jame reiškiamas pasipiktinimas, kad ligoninėje trūksta personalo. Tuo metu esą dirbo tik vienas gydytojas, kuris rūpinosi sunkiai diabetu sergančiu pacientu, o vieninteliai neštuvai buvo naudojami pergabenti COVID-19 sergantį žmogų.
Kartu nurodyta, kad gydytojas pasirūpino mergina, ji buvo paguldyta į ligoninę, o jos būklė stabilizavosi.
Profsąjunga jau keletą mėnesių socialiniuose tinkluose skundėsi dėl prastos situacijos ligoninėje ir žmonių trūkumo, prašė kelti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.
Naujienų agentūros AFP kalbintas chirurgas Sebastiánas Motrelis patvirtino, kad vaizdo įraše matoma mergina, panašų priepuolį patyrusi ne kartą, ligoninėje lankėsi dažnai.
„Ji nebuvo paskiepyta nuo COVID-19, šis atvejis neturi nieko bendro su skiepais“, – teigė jis.
Ligoninės direktorė medicinos reikalams Gladys Amantia taip pat nurodė, kad 28 metų merginai buvo diagnozuotas sulėtėjęs vystymasis ir elgesio sutrikimai. Ji esą jau buvo gydoma, dviem dienomis anksčiau buvo apžiūrėta dėl priepuolių.
Po įraše užfiksuoto priepuolio merginai vėl atlikta apžiūra ir nuspręsta ją paguldyti į ligoninę tolesniems tyrimams. Ligoninėje ji prabuvo kone savaitę.
Toks galimas šalutinis poveikis neminimas
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) teigimu, nepageidaujami šalutiniai poveikiai į vakcinas yra normali organizmo reakcija. Visos Lietuvoje šiuo metu naudojamos vakcinos buvo patikrintos per bandymus, įvertintos specialistų ir įregistruotos Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad jos yra saugios, veiksmingos ir atitinka kokybės standartus.
Bet panašūs priepuoliai neminimi kaip galimas vakcinos nuo COVID-19 šalutinis poveikis.
Lietuvoje paskiepyti žmonės dažniausiai skundėsi dėl skausmo, patinimo ar paraudimo dūrio vietoje, rankos ar galvos skausmo, šaltkrėčio, išbėrimo, karščiavimo. Paprastai šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo, nepavojingos ir praeidavo po kelių dienų. Apie tokį galimą poveikį įspėja ir patys gamintojai.
Priepuolis gali prasidėti bet kada
Epilepsija yra viena dažniausių lėtinių nervų sistemos ligų. Aktyvia epilepsija (kai bent vienas priepuolis įvyko per paskutinius 5 metus), serga apie 0,5 proc. žmonių. Ja susergama nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Dažniausios priežastys – genetinės, taip pat – galvos smegenų pažeidimai po traumų, dėl auglių, po insulto susidariusių randų, esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu.
Šiai ligai būdingi pasikartojantys priepuoliai, susiję su centrine nervų sistema. Jie gali kilti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Priepuolis pasireiškia staigiu, savaiminiu sąmonės, motorikos, elgesio, emocijų, jutimo sutrikimu, nulemtu stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos.
Priepuolio metu žmogus gali stipriai susižeisti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.
Čia galima rasti informacijos, kaip atpažinti priepuolį ir kaip padėti jo ištiktam žmogui.
Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
