Dar vienu galvos skausmu britų premjerei Theresai May tapo Škotijos premjerės raginimas surengti antrą referendumą, kuriame škotai balsuotų, ar atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos. Škotijos įstatymų leidėjai pradėjo diskusijas dėl premjerės siūlymo, ir trečiadienį tikriausiai pritars bandymui siekti Didžiosios Britanijos pritarimo antram referendumui.
Kas laukia Škotijos ekonomikos, jeigu atsiskirtų nuo Jungtinės Karalystės? Šis klausimas jaudina škotus ir tapo Londono koziriu.
Nežinia dėl ekonomikos buvo vienas iš argumentų, padėjęs 2014 metais per pirmą referendumą įtikinti škotų daugumą balsuoti už tai, kad liktų Jungtinėje Karalystėje. O nuo to laiko padėtis pablogėjo – smuko naftos kaina ir biudžete atvėrė didoką – 9 proc. skylę.
„Referendumo idėja niekur nebuvo dingusi, todėl siūlymas jį rengti nenustebino, bet jis sukėlė nežinią, o verslas to nemėgsta“, – sako analitikas Jamesas Breamas.
Nicola Sturgeon, premjerė ir referendumo iniciatorė tvirtina – kartu su Jungtine Karalyste pasitraukus iš bendros Europos Sąjungos rinkos Škotijoje neliktų dešimčių tūkstančių darbo vietų.
„Kai esi Europos pakraštyje, labai svarbu likti bendroje rinkoje, kad išliktų investicijos, darbo vietos, teisė dirbti kitose Europos šalyse“, – pabrėžia N.Sturgeon.
Tačiau Šiaurės jūros naftos ir dujų sektorius, kuriame dirba 200 tūkst. žmonių, kuris apima 10 procentų darbo rinkos, nori konkrečių atsakymų, kai ne tik smuko išteklių kaina, bet ir telkiniai senka.
„Naftos kaina turi tiesioginės įtakos tokiems pramonėms centrams kaip mūsų Aberdynas, Rytų Anglija ar Šiaurės Rytų Anglija, nelieka darbo vietų, skursta bendruomenė“, – sako naftos bendrovės vadovė Deirdre Michie.
Todėl, atsiskyrimo priešininkų nuomone, vadinamieji platesni pečiai kartu su Jungtine Karalyste leistų lengviau įveikti įvairias krizes, naftos kainų svyravimus. Nors Škotija toli gražu ne varguolė – eksportuoja daugiau, negu prognozavo, turizmas klesti, tiesioginių investicijų daugiau negu bet kuriame kitame Britanijos regione, o bendrasis produktas vienam gyventojui maždaug toks kaip Belgijoje ar Suomijoje.
Vadinamieji platesni pečiai kartu su Jungtine Karalyste leistų lengviau įveikti įvairias krizes, naftos kainų svyravimus.
„Dar mažesnės šalys – Slovakija, Slovėnija, neturinčios gamtos išteklių nepriklausomos, tad kodėl negali būti nepriklausoma Škotijos respublika?“– klausia žurnalistas Jackas Patersonas.
Esą ne tik Šiaurės jūros nafta ir dujos, bet ir garsiojo škotiško viskio eksportas, finansų sektorius, turizmas, tekstilės pramonė, žvejybos produktai tikrai apsaugos Škotiją nuo vargo, pagaliau į nepriklausomybę negalima žvelgti tik per ekonomikos prizmę, sako vyriausybės narys.
„Škotija turtinga, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, labiausiai išsimokslinusi šalis. Ir dabar svarbiausia – demokratija, demokratinis pasirinkimas, škotų teisė lemti savo likimą“, – kalba Škotijos derybininkas su Jungtine Karalyste Mike`as Russellas.
