S.Kanevas dirbo keliose garsiose Rusijos žiniasklaidos priemonėse, įskaitant televizijos kanalą NTV prieš jį cenzūruojant ir tyrimų laikraštį „Novaja Gazeta“.
Žurnalistas rašo itin pavojingomis temomis: apie korupciją Rusijos Federalinėje saugumo tarnyboje (FST) ir Karinėje žvalgybos tarnyboje (GRU), taip pat Čečėnijos respublikos lyderio Ramzano Kadyrovo apsaugą, prieš vietos gyventojus vykdančią žiaurias represijas.
S.Kanevas buvo pirmasis, parašęs apie vyriausiąją prezidento Vladimiro Putino dukrą Mariją, gyvenančią užsienyje. „Pas mane atėjo Putino padėjėjas ir bandė įtikinti apie ją nerašyti. Jį ir jo šefus pasiunčiau kuo toliau“, – prisimena žurnalistas.
Po to, kai Jungtinės Karalystės pareigūnai paskelbė, kad kovą Anglijos Solsberio mieste buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ apnuodijo rusai, S.Kanevas ir užsienio kolegos atskleidė tikrąsias nuodytojų tapatybes.
Paaiškėjo, kad turistais apsimetę vyrai – GRU agentai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
Tuomet žurnalistas pateko į slaptųjų tarnybų akiratį. S.Kanevo šaltinis iš FST pranešė, kad jam ruošiamasi iškelti baudžiamąją bylą dėl planų surengti išpuolį prieš V.Putiną.
„Taip, aš rašiau apie tarnybas, kas dedasi jų viduje. Tačiau koks aš teroristas?“, – klausė S.Kanevas.
Lietuva primena Rusiją
– Ar Lietuvoje jaučiatės saugus? Vienas politinis pabėgėlis pasakojo, kad Vilniaus gatvėse atpažįsta Rusijos agentus.
– Pamenu, vieną pirmųjų rytų Lietuvoje pabudau ir supratau, kad kažko trūksta, kažkas dingo. Supratau, kad dingo nuolatinis nesaugumo jausmas, nuolat lydėjęs Rusijoje.
Žinoma, esu ištempęs ausis. Po savo publikacijų turiu labai daug priešų, įskaitant žmones Kremliuje. Tiesiog stengiuosi gyventi kiek įmanoma atsargiau. Vis dėlto, jei duos įsakymą (nužudyti – red.), jis bus įvykdytas.
– Na, bet juk matėme, kad Arkadijaus Babčenkos žmogžudystei buvo užkirstas kelias.
– Vieniems pasiseka, kitiems – nelabai. Tačiau aš ramus. Nugyvenau gerą, turiningą gyvenimą. Apskritai buvau didžėjus – vedžiau diskotekas. Vieną kartą į diskoteką atėjo banditai ir beisbolo lazdomis sumušė vaikiną. Tada supratau, kad laikas keisti profesiją – perėjau į žurnalistiką.
Šiuo metu dirbu tyrimų centre „Dosjė“. Taip, man teko staigiai palikti Rusiją, tačiau čia jaučiuosi normaliai, tęsiu darbus. Man atrodo, kad Lietuva – tokia pat kaip Rusija, tik ant automobilių europietiški numeriai (juokiasi – red.).
Rusija – mano šalis. Ten gyvena mano šeima ir mylima katė Alisa. Aš nenoriu jos atiduoti tiems žulikams – čepigoms, miškinams. Tiems, kurie daro gėdą mano šaliai.
– Jūs puikiai suprantate, koks pavojingas jūsų darbas. Kodėl tai darote ir toliau?
– Rusija – mano šalis. Ten gyvena mano šeima ir mylima katė Alisa. Aš nenoriu jos atiduoti tiems žulikams – čepigoms, miškinams. Tiems, kurie daro gėdą mano šaliai. Šią šalį myliu, todėl tęsiu tyrimus. Be to, nieko kito nemoku daryti. Ką aš dirbčiau?
– „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina tikino, kad korupcija FST, kurią tiriate ir jūs, yra pati pavojingiausia tema Rusijoje. Ar sutinkate?
– Rusijoje FST – aukščiau visko. Jos monopolinė valdžia skatina korupciją pačios tarnybos viduje. Tarnyba visiškai slapta, negalima atlikti patikrinimų, viešinti pavardžių. Ir agentai tuo naudojasi.
Labai daug Rusijos teismų užversti su FST susijusiomis bylomis: dėl sukčiavimo, kyšių. Tačiau eiliniai žmonės to nežino, todėl ligi šiol dauguma rusų galvoja, kad FST pareigūnai – sąžiningi, visažiniai.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Novaja Gazeta“ žurnalistės žinutė Lietuvai: „Norite sužinoti, kas nutiks be žodžio laisvės? Pažiūrėkite į Rusiją“
Tai toli gražu nėra tiesa. Todėl noriu, kad rusai žinotų, kad jų galvose būtų mažiau tokių fantazijų.
– Ar tokių iliuzijų turi ir jaunimas? Juk matome daug jaunų žmonių, palaikančių Navalną.
– Tie, kurie palaiko Navalną, kategoriškai nesutinka su tuo, kas vyksta šalyje. Jie skaito mano medžiagą, jiems aš ir rašau.
Gerai pažįstu Navalną, jis kvietė mane pas save dirbti. Tačiau pagalvojau ir nusprendžiau, kad būsiu nepriklausomas. Su visa pagarba Aleksejui, net jei jį išrinks prezidentu, aš kapstysiuosi po jo praeitį.
Man nesvarbu, kas valdžioje – Putinas, Navalnas ar Pupkinas – aš kapstysiuosi.
Rusijos agentai – ir Lietuvoje?
– Yra manančių, kad su GRU kariaujanti FST nutekino duomenis žurnalistams, išsiaiškinusiems tikrąsias Miškino ir Čepigos tapatybes. Ką jūs, kaip vienas iš tyrėjų, jiems atsakytumėte?
– Visa tai – kvailystė.
Tarp GRU ir FST vyksta kova, taip. Tačiau su FST (konkuruoja – red.) ne tik su GRU. Kiekvienoje ambasadoje užsienyje yra GRU atstovas, Išorinės žvalgybos tarnybos atstovas, FST atstovai.
FST agentai juos stebi ir rašo Maskvai: kas girtas buvo, kas naują kontaktą užmezgė. Jei duoda pinigų, Maskvai nepaskundžia. Rusijoje tokiu būdu užsidirbti – normalu.
Taip, kova vyksta. Tačiau nereikia pamiršta, kad GRU – karinė žvalgyba, o FST – kontržvalgyba. Jų užduotis – sugauti šnipus.
– Vadinasi, tokių agentų yra ir Rusijos ambasadoje Lietuvoje?
– Pasakysiu nuoširdžiai – kol kas tiksliai nenustačiau, kas ambasadoje Lietuvoje dirba GRU. Tačiau išsiaiškinsiu. Jei ne GRU, tai Išorinės žvalgybos tarnybos ar FST agentus.
– Ką mums su tokiais agentais daryti?
– Išsiųsti.
– Atvyks nauji.
– Tuo labiau. Tada bus aišku, kas į jų vietą atvyko.
Žvalgyba veikia visur, tačiau jei tarnyba bando nuodyti savo žmones ir sukelia pavojų visuomenei, kaip buvo su „Novičiok“, manau, kad ji neturi teisės egzistuoti.
– Galbūt mums visai nereikia diplomatinių santykių su Rusija?
– Žvalgyba veikia visur, tačiau jei tarnyba bando nuodyti savo žmones ir sukelia pavojų visuomenei, kaip buvo su „Novičiok“, manau, kad ji neturi teisės egzistuoti.
Jei aš gyvenu Europos Sąjungoje, man labai nejauku, kad čia su manimi yra visokių čepigų ir miškinų. Todėl aš tirsiu, stebėsiu.
Korupcija slaptosiose tarnybose
– Sakote, kad tarp GRU ir FST vyksta kova. Ar jos sukeltas chaosas gali lemti Putino režimo pabaigą?
– Kadangi Putinas į gubernatorių ir kitus postus skiria savo apsaugininkus, aišku, kad jis niekuo nepasitiki. Supranta, kad nesvarbu, ką paskirs, tas žmogus vogs. Jis tikisi, kad tie, kurie jį asmeniškai saugojo, nevogs. Tačiau pati sistema skatina vogti.
Mano pažįstami policijos generolai skundėsi, kad nėra kuo pasitikėti. Aš sakau: o davai aš apie juos parašysiu? Jis sako: ne, atnešk man kalašnikovą ir užrišk akis, o aš eisiu per kabinetus ir šaudysiu. Nesuklysiu. Visi jie – žulikai.
Kalbėjau su dar su vienu labai aukšto rango generolu. Klausiu: kodėl generolu skiriate tą, kuris yra suteneris, kuris visą gyvenimą vadovavo viešnamiui? Man atsakė, kad daugiau nėra ką paskirti, nes visi susitepę. Tačiau jo žmona milijonierė, gal mažiau vogs.
Net jei iš Marso žmonės atskristų, sistema prarytų ir juos. Žmonės į jėgos organus ir valdžios struktūras eina ne tam, kad realizuotų savo ambicijas. Žmonės ten eina užsidirbti babkių.
Apskritai žurnalistams Rusijoje dirbti nėra sudėtinga. Silovikai yra pasiruošę parsiduoti, o kai kurie žurnalistai tuo naudojasi. Pavyzdžiui, ateini į radijo prekių turgų, o ten pardavinėja uždaras duomenų bazes.
– Iš kur jie jas gauna?
– Patys FST agentai, policininkai jas atneša.
O kas kontroliuos, jei jie patys atneša? Pats mačiau, kad radijo prekių turguje buvo FST vadovai, gaudė duomenų bazių pardavėjus. Sugavo, nusivedė į šoną. Pardavėjai davė pinigų, fstišnikai išėjo.
– Kaip tai įmanoma, kad slaptosiose tarnybose nėra jokios kontrolės?
– O kas kontroliuos, jei jie patys atneša? Pats mačiau, kad radijo prekių turguje buvo FST vadovai, gaudė duomenų bazių pardavėjus. Sugavo, nusivedė į šoną. Pardavėjai davė pinigų, fstišnikai išėjo.
– Kai Vakarų pareigūnai išsiaiškino ir užkirto kelią kelioms GRU operacijoms, mes šią tarnybą ėmėme laikyti kvailoka, nelabai organizuota. Ar toks mąstymas nėra pavojingas?
– Šalyje – sisteminė korupcija, betvarkė. GRU agentai – karinės žvalgybos pareigūnai. Jie kažkada baigė kažkokią karinę diplomatinę akademiją, tapo gru'šnikais. Tačiau širdyje jie vis tiek išliko tokie pat sapogi (liet. batai) – taip Rusijoje vadina pareigūnus. Tai viską pasako.
Peržiūrėjau operatyvinę Vidaus departamento ataskaitą. Kur figūruoja gru'šnikai? Prisigėrė, pametė portfelį, parsivedė namo prostitutę, kuri jį apnuodijo klofelinu. Kitas prisigėrė ir pradėjo šaudyti.
Tačiau taip elgiasi ne tik jaunimas. Taip elgiasi ir medaliais apsikabinę pareigūnai, kuriuos vadina žvalgybos legendomis, verbavimo meistrais.
Vienas tokių į namus parsivedė ukrainietę, apsimetančią rusų žurnaliste. Po trijų dienų dingo visi jo medaliai, įskaitant tą, kurį įteikė Kadhafis, bei auksinių monetų kolekcija. Na kaip tai gali nutikti senam generolui su tokia patirtimi?
Skripalis taikiniu tapo dėl Ispanijos?
– Ir vis dėlto, kam ir kodėl buvo reikalinga nužudyti Skripalį?
– Sunku pasakyti, kodėl visa tai įvyko. GRU šiuo atveju pažeidė visus susitarimus. Tarp Rusijos, Amerikos ir Europos žvalgybų egzistuoja susitarimas neliesti tų šnipų, kuriais jau apsimainyta. Juk Skripalis atsėdėjo, buvo išmainytas į kitą šnipą. GRU pasielgė nesąžiningai.
Gali būti, kad žmogžudystę užsakė kažkas iš labai artimos Putino aplinkos. Juk Skripalis dirbo Ispanijoje. O ten yra oligarchų, labai artimų Putinui, kuriuos Ispanijos teisėsauga suėmė, tyrė. Jei Skripalis apie juos atskleidė informacijos, galbūt tai galėjo tapti pasikėsinimo priežastimi.
Dar viena versija: dabar Rusijoje pinigų nėra – jie išleidžiami Sirijoje, Donbase ir kitur, todėl nuspręsta tokį smūgį suduoti prieš Putino rinkimus. O dauguma žmonių, kaip tikri ir sąžiningi rusai, pagalvojo: teisingai, Vladimirai Vladimirovičiau, taip ir reikia tam išdavikui.
Vis dėlto, lieka neatsakyti klausimai: kas užsakė nužudymą? Kur sintetino tą „Novičiok“? Kol kas mes to nežinome.
– Egzistuoja versija, kad Čepigos ir Miškino interviu RT eteryje – bausmė už nesėkmingą operaciją. Kaip šį interviu vertinate jūs?
– Ne, ne. Putinas tiesiog neadekvačiai vertina situaciją. Jis jau seniai gyvena kitame pasaulyje. Jam niekas nesako tokių dalykų kaip „Vladimirai Vladimirovičiau, jūs – neteisus“. Jis jau prarado realybės suvokimą. Todėl ekspromtu sugalvojo išsiųsti juos į televiziją.
Jis gal nesupranta, kad šitie du „Solsberio turistai“ turi klasiokų, kursiokų, giminaičių, draugų ir pažįstamų? Kad visa tai vis tiek išlįs? Ar jis nesupranta, kad mus, žurnalistus, dar ne visus nutildė, todėl mes aiškinsimės?
Pas mus visus, rimtus žurnalistus, yra duomenų bazė, kurioje viską galime patikrinti. Kiekvienas turi savo šaltinių.
O jie Solsberyje normaliai elgėsi, kaip turistai. Kaip jie kitaip turėjo elgtis? Bandyti atkreipti dėmesį? Juk ten pilna stebėjimo kamerų.
– O Rusijos žmonės tiki, kad Čepiga su Miškinu – turistai?
– Žinoma, kad visi jau viską supranta, ypač po to, kai atskleidėme tikrąsias tapatybes, kad vienas jų – buvęs specnazas, o kitas – karo gydytojas.
Tačiau Rusijoje pilna užsispyrusių žmonių. Jiems gali faktus prie veido prikišti, bet jie vis tiek kaltins anglus. Tačiau mes dirbame, drumsčiame vandenį. Apie tai sprendžiu iš reakcijos į save socialiniuose tinkluose.
Kai anksčiau publikuodavau medžiagą apie kokį nors FST generolą, mane feisbuke puldavo koks šimtas žmonių: kad aš – išdavikas, darau Rusijai gėdą. Dabar mane puola ir šnipu vadina tik kokie penki žmonės.
Kai paaiškėjo, kad išvykau iš šalies, tik dviese pagrasino, kad gyvenčiau tyliai, antraip užmuš, prieš mane „Novičiok“ panaudos.
Galima sakyti, kad šaldytuvas nugalėjo televizorių. Gali kiek nori sakyti, kad šalis – didi, kad mes – labai kieti, bet grįžti namo ir suskaičiavęs pinigus supranti, kad jų – mažiau, atsidarai šaldytuvą, o jame – nėra produktų.
– Kas pasikeitė?
– Galima sakyti, kad šaldytuvas nugalėjo televizorių. Gali kiek nori sakyti, kad šalis – didi, kad mes – labai kieti, bet grįžti namo ir suskaičiavęs pinigus supranti, kad jų – mažiau, atsidarai šaldytuvą, o jame – nėra produktų.
– Jei situacija keičiasi, ar galima tikėtis, kad Rusijoje greitu metu įvyks revoliucija?
– Sunku pasakyti. Čia gali įvykti bet kas. Dabar situacija tokia, kad Putinas pateko į spąstus. Šiandien, kur tik pažiūrėsi, šalyje viskas yra ne taip. Jis jau ima trukdyti draugams milijardieriams.
Už Krymą, Donbasą, Siriją buvo skirtos sankcijos, todėl jo draugai prarado milijardus dolerių. Suprantu, jie draugai, tačiau kai dėl savo draugo, nors ir prezidento, prarandi milijardą, į jį pradedi žiūrėti kitaip. Žinoma, jiems (oligarchams – red.) leidžiama užsidirbti Rusijoje, pavyzdžiui, statyti tiltus.
Pagrindinė rusų pareigūno taisyklė – Rusijoje užsidirbti, o paskui su šeima išvažiuoti gyventi į Europą. Dabar to nebėra. Kodėl jie tiek laiko vogė, rizikavo, jei dabar net į Bulgariją nebegali nuvažiuoti? Nepasitenkinimas auga.
Nuvers Putiną, tačiau tauta liks. Reikia pradėti gyvenimą nuo naujo švaraus lapo. Rusai neatlieka savianalizės, galvoja, kad jie – visada teisūs. Todėl visa tai tęsis dar kokį trisdešimt metų, net po Putino. Rusai turi suprasti, kad nereikia kariauti, reikia su pasauliu draugauti.
Tačiau nepaisant visų Rusijoje vykstančių procesų, yra ir normalių žmonių, kurie viską supranta, kurie neieško priešų, o nori taikos su kaimynais.
Ir jie nesidžiaugia, kai kaimyninėse šalyse kas nors blogo vyksta. Tikiuosi, kad jie ateityje valdys šalį, būsime normali europietiška valstybė.
– Lietuvoje gyvena nemažai politinių pabėgėlių iš Rusijos. Kaip mes galėtumėme jiems padėti?
– Visi mes dėkingi. Kalbant asmeniškai apie save, svarbiausia, kad man netrukdytų dirbti – aš pats viską pasidarysiu. Ačiū Dievui, kad yra vieta, kur galima atvažiuoti.
Žemutiniame Naugarde yra kalėjimas visokiems šnipams – ten tai nesinori važiuoti. O Lietuvoje norisi gyventi.
