Apie 80 mln. žmonių, arba vidutiniškai 17 proc. iš 500 mln. gyventojų 27 ES šalyse, gyvena žemiau skurdo ribos. Jų pajamos atskaičius mokesčius yra mažesnės nei 60 proc. vidutinio uždarbio.
Nuo 2005 metų skurdo lygis Europoje beveik nesikeičia – svyruoja tarp 16–17 procentų.
2008 metais didžiausias skurdo lygis buvo Latvijoje (26 proc.), Rumunijoje (23 proc.), Bulgarijoje (21 proc.), Graikijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje (20 proc.), Estijoje (19 proc.).
Mažiausias skurdas užfiksuotas Čekijoje (9 proc.), Olandijoje ir Slovakijoje (11 proc.), Danijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Švedijoje (12 proc.).
Vaikų iki 17 metų skurdas ES šalyse didesnis nei bendras ir siekia 20 proc. Daugiausia vaikų skursta Rumunijoje (33 proc.), Bulgarijoje (26 proc.), Italijoje ir Latvijoje (25 proc.), Lietuvoje, Portugalijoje ir Graikijoje (23 proc.); mažiausiai tokių vaikų yra Danijoje (9 proc.), Slovėnijoje ir Suomijoje (12 proc.).
Pagyvenę žmonės taip pat pakliūva į didesnio skurdo rizikos grupę. Vyresnių nei 65 metų žmonių bendras skurdo lygis Europoje – 19 proc.. Skurdžiausiai pensininkai gyvena Latvijoje (51 proc.), Kipre (49 proc.), Estijoje (39 proc.), Bulgarijoje (34 proc.) ir Lietuvoje (29 proc.). Mažiausiai skurstančių senjorų yra Vengrijoje (4 proc.), Liuksemburge (5 proc.) ir Čekijoje (7 proc.).
