Pramoniniame Tuzlos mieste šalies šiaurės rytuose praėjusią savaitę prasidėję protestai greitai išplito į kitus miestus ir virto riaušėmis, per kurias nukentėjo šimtai žmonių ir buvo padegta virtinė vyriausybinių pastatų.
Tarptautinis aukštasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinas Inzko netgi užsiminė apie galimybę pasiųsti į šią šalį Europos Sąjungos karius, jei neramumai stiprės.
„Jei situacija aštrės, galbūt turėsime pagalvoti apie ES karius. Tačiau dar ne dabar“, – sakė jis sekmadienį Austrijos laikraščiui „Kurier“.
Centrinio banko vertinimais, nedarbo lygis šioje Balkanų valstybėje sudaro 27,5 procento. Tuo tarpu statistikos agentūra nurodo, kad nedarbas siekia 44 proc. ir, akivaizdu, yra vienas didžiausių Europoje.
Daigiau nei 25 proc. siekiantis nedarbas tarp jaunų šalies gyventojų yra „pribloškiantis ir problemiškas rodiklis“, praėjusį mėnesį sakė Pasaulio banko direktorės Pietryčių Europai Ellen Goldstein.
„Didelis nedarbas ir mažas darbo jėgos aktyvumas toliau kelia grėsmę, ir dėl to turi būti imtasi veiksmų, kad būtų užtikrinta taiki ir klestinti Bosnijos ateitis“, – sakė E.Goldstein Pasaulio banko konferencijoje.
Vienas iš penkių bosnių gyvena žemiau skurdo ribos, ir mažiausiai vienas iš penkių dirbančiųjų, kaip manoma, dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje.
Nors makroekonominiai duomenys rodo, kad po 2012-ųjų, kai šalies ekonomika susitraukė 0,5 proc., pernai buvo užfiksuotas trapus 1 proc. ūkio atsigavimas, 3,8 mln. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų savo kasdieniame gyvenime šio pagerėjimo nepajuto.
„Vis daugiau žmonių jaučia nepriteklių ir gyvena skurde. Jie yra alkani“, – sakė politologas Vehidas Šehičius.
Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai yra vieni skurdžiausių Europoje – vidutinė mėnesio alga šalyje tesiekia 420 JAV dolerių.
Šešėlinė ekonomika, giliai įsišaknijusi korupcija ir sudėtinga pokario politinė struktūra, kuri leidžia besikivirčijantiems politikams blokuoti reformas, laikomos pagrindinėmis kliūtimis, stabdančiomis ekonomikos atsigavimą.
Be to, dėl skubotos privatizacijos, leidusios verslo magnatams uždaryti dešimtis įmonių ir greitai pasipelnyti išpardavus jų turtą prieš paskelbiant bankrotą, šimtai žmonių liko be darbo ir nugrimzdo į gilią neviltį.
Vietos žiniasklaida ne kartą rašė apie tai, kad nauji įmonių savininkai neretai nevykdydavo privatizavimo sąlygų ir ilgą laiką nesumokėdavo darbuotojams.
„Žmonės alkani“
„Žmonės protestuoja, nes yra alkani, jie neturi darbo. Jie reikalauja vyriausybės atsistatydinimo“, – sakė į penktą dešimtį įžengęs statybininkas Nihadas Karačas, dalyvavęs protestuose Tuzloje.
Tai alkanų žmonių protestai, kuriais prasiveržė ne vienus metus kauptas pyktis dėl visų sprendimus priimančių asmenų, kurių dėka mes čia atsidūrėme.
Pasak sociologo Miodrago Živanovičiaus, visuomenės nepasitenkinimas neturėtų stebinti.
„Tai alkanų žmonių protestai, kuriais prasiveržė ne vienus metus kauptas pyktis dėl visų sprendimus priimančių asmenų, kurių dėka mes čia atsidūrėme“, – sakė M.Živanovičius naujienų agentūrai FENA šeštadienį.
Užsienio investuotojų Bosnija ir Hercegovina nevilioja dėl prastos infrastruktūros ir painių administracinių procedūrų bei sudėtingos politinės sistemos, dėl kurios verslui tenka turėti reikalų su trijų ar keturių lygių valdžia.
Po karo valdžia buvo padalyta tarp trijų etninių bendruomenių – bosnių (musulmonų), kroatų ir serbų, kurių nuolatiniai etniniai kivirčai stabdo reformas.
Pernai užsienio investicijos šalyje sudarė vos 252 mln. eurų, nurodė Centrinio banko vadovas Kemalas Kozaričius.
Reformos mažai tikėtinos
Tarptautinis valiutos fondas, kuris 2012-aisiais sutarė su Bosnija dėl 384 mln. eurų paskolos dvejų metų laikotarpiui, praėjusią savaitę pritarė penktosios jos dalies skyrimui.
Tačiau jis įspėjo, jog nepaisant pažangos, „būtina nuveikti dar daugiau, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir darbo rinkos funkcionavimas“.
„Dėl šios priežasties ypač svarbu priimti naujus darbo rinkos įstatymus, kurie prisidėtų prie ilgalaikio nedarbo mažėjimo“, – nurodė TVF.
2012-aisiais Bosnija ir Hercegovina, smarkiai atsilikusi nuo kitų Balkanų šalių, pradėjo stojimo derybas su Europos Sąjunga.
Ekonomistė Svetlana Cenič sakė, kad krizei išspręsti būtini politinis nuoseklumas ir disciplina.
Tačiau ji įspėjo nesitikėti jokių reikšmingų reformų prieš spalį numatytus rinkimus.
„Valdžia bus užsiėmusi rinkimų organizavimu ir valdžios dalybų klausimais, o ne ekonomika“, – neseniai viename interviu sakė S.Cenič.
2012-aisiais Bosnija ir Hercegovina, smarkiai atsilikusi nuo kitų Balkanų šalių, pradėjo stojimo derybas su Europos Sąjunga.
