Ekspertai teigia, kad penktadienį įvykusio incidento ore pasekmės galėjo būti daug skaudesnės, jei lėktuvas jau būtų pasiekęs didesnį kreiserinį aukštį, kuriame dekompresija galėjo būti daug stipresnė ir galėjo ištraukti keleivius iš lėktuvo. Tačiau lėktuvas buvo tik 4,9 km aukštyje ir vis dar kilo. Oro slėgis daugelyje komercinių oro linijų kabinų paprastai atitinka tokį, koks būna 2,4 km aukštyje, skelbia „The Washington Post“.
„Slėgio skirtumas tarp 4,9 km ir 2,4 km nebuvo toks didelis, kad tokia jėga išstumtų žmogų pro langą“, – sakė buvęs Federalinės aviacijos administracijos ir Nacionalinės transporto saugos valdybos avarijų tyrėjas Jeffas Guzzetti.
Štai kas nutinka lėktuvo salone, kai staiga atsiveria skylė.
Kas nutiko „Alaska Airlines“ skrydžio metu?
Praėjus vos kelioms minutėms po to, kai lėktuvas penktadienį išskrido iš Portlando, išlėkė vadinamasis durų kamštis – atsarginis išėjimas, uždaromas plokšte, o ne naudojamas kaip durys. Prie pat sėdynių eilės liko žiojėjanti skylė. Niekas nesėdėjo prie pat.
Žmonėms virš galvų pakibo deguonies kaukės, o pilotai greitai sumažino lėktuvo aukštį ir avariniu būdu nusileido Portlande.
Kas nutinka, kai lėktuve ore atsiveria skylė?
Komercinių lėktuvų salonuose yra suslėgtas oras, todėl keleiviai ir įgula gali lengvai kvėpuoti ir palaikyti normalų deguonies kiekį net skrisdami didesniame nei 9 km aukštyje.
Oro slėgis daugelyje lėktuvų yra maždaug toks pat, kaip ir žmonių, esančių 2,4 km virš jūros lygio, todėl palaikomos normalios fiziologinės funkcijos, sakė Embry-Riddle aeronautikos universiteto Aviacijos koledžo docentas Scottas Wagneris.
Jei atsiveria skylė, salone esantis oras bando susilyginti su žemesnio slėgio oru už orlaivio ribų. Šiltesnis, suslėgtas oras pasišalina iš salono, todėl keleiviams tenka susidurti su žemesne temperatūra ir mažesniu deguonies kiekiu.
Lėktuvuose gali įvykti trijų tipų slėgio sumažėjimas arba dekompresija: laipsniškas, greitas arba sprogstamasis. FAA duomenimis, „Alaska Airlines“ lėktuvo skrydžio metu įvyko greita dekompresija, t. y., kai salone slėgis pasikeičia per daugiau nei pusę sekundės, o dažnai ir gerokai ilgiau.
Kodėl sužeidimai nebuvo sunkesni?
Incidentas įvyko praėjus kelioms minutėms po pakilimo, kai skrydis vyko 4,9 km aukštyje, todėl slėgio skirtumas tarp oro salone ir už jo ribų buvo mažesnis nei daug didesniame skrydžio aukštyje. Tai reiškia, kad oro slėgis sumažėjo su mažesne jėga, nei būtų buvę, jei lėktuvas būtų skridęs aukščiau.
Oro bendrovė „Alaska Airlines“ pranešė, kad keletas skrydžio metu skridusių žmonių patyrė sužalojimų, tačiau iki šeštadienio vakaro visiems buvo suteikta medicininė pagalba.
Pranešama, kad savaitgalį ant žemės rastas nesudužęs vieno keleivio telefonas. Kitame pranešime teigiama, kad vieno keleivio marškiniai buvo išsiurbti atsivėrusios skylės. Kai kurie keleiviai pasakojo, kad po lėktuvą skraidė nuolaužos, o tyrėjai teigia, kad po avarijos aptikta, jog trūksta dviejų sėdynių galvos atramų ir vienos sėdynės atlošo.
Jei incidentas būtų įvykęs vėliau skrydžio metu, tikimybė, kad dalis keleivių ne sėdėtų vietose, o vaikščiotų, ir tai būtų galėję sukelti dar daugiau katastrofiškų padarinių.
„Kreiseriniame aukštyje visi, kurie nebūtų prisisegę diržų, būtų iškritę pro angą, – sakė Karletono universiteto mechanikos ir aerokosminės inžinerijos profesorius Jeremy Laliberte‘as.
Jis teigė, kad didesniame aukštyje oro slėgio sumažėjimas būtų buvęs dar sprogstamesnis ir būtų galėjęs nuplėšti daugiau lėktuvo apdailos.
Lėktuvai suprojektuoti taip, kad galėtų skraidyti net jei trūksta fiuzeliažo dalių. 1988 m. „Aloha Air“ lėktuvas neteko stogo dalies. Žuvo skrydžio palydovė, tačiau visi kiti liko gyvi, o pilotai saugiai nutupdė lėktuvą. 2011 m. „Southwest“ lėktuvas nusileido avariniu būdu, kai buvo nuplėšta dalis lėktuvo stogo.
O 2018 m. viena „Southwest“ keleivė žuvo, kai lėktuvui skrendant kreiseriniame aukštyje buvo iš dalies „išsiurbta“ pro išdaužtą langą. Pilotas atliko avarinį nusileidimą ir daugiau niekas iš lėktuvo keleivių nenukentėjo.