Pranešama, kad B.Obama pasirašė šią vis dar pradiniame lygmenyje vykdomą operaciją ir pavedė ją įgyvendinti JAV saugumo tarnyboms net ir tada, kai darbą pradės nauja Baltųjų rūmų administracija.
„The Washington Post“ rašo, kad JAV žvalgybos tarnyboms nereikia D.Trumpo pritarimo, o siekiant sustabdyti operaciją, prezidentas turėtų duoti ją atšaukiantį įsakymą. Pareigūnų teigimu, ligi šiol nepastebėta jokių D.Trumpo bandymų tai padaryti.
„Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sukurti implantai arba „skaitmeninės bombos“, skirtos atakuoti Rusijos tinklus, yra „svarbios priešui, ir, jei būtų detonuotos, jam pakenktų“, – portalui sakė buvęs JAV pareigūnas.
Šie implantai būtų aktyvuoti tuomet, jei Rusija bandytų atakuoti JAV elektros tinklą arba paveikti ateityje vyksiančius JAV rinkimus.
Šie implantai būtų aktyvuoti tuomet, jei Rusija bandytų atakuotų JAV elektros tinklą arba paveikti ateityje vyksiančius JAV rinkimus.
Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Johnas Brennanas dar rugpjūčio pradžioje įspėjo Baltuosius rūmus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pakenkti Hillary Clinton rinkimų kampanijai ir padėti nugalėti jos oponentui D.Trumpui.
„The Washington Post“ teigia, kad CŽV kurjeris perdavė instrukcijas, kurių turinys buvo skirtas tik keturiems asmenims: tuometiniam prezidentui B.Obamai ir trims jo patarėjams. Kol pareigūnai svarstė, kokio atsako turėtų sulaukti Maskva, slaptumo lygis beveik prilygo Osamos bin Ladeno nužudymo planavimui.
Rugpjūčio 15 dieną vidaus saugumo sekretorius Jehas Johnsonas susisiekė su tuzinu valstybės pareigūnų. J.Johnsonas tikėjosi, kad jie pritars pasiūlymui kurti valstijų balsavimo sistemos „kritinę infrastruktūrą“, kurioje centrinė valdžia padėtų sustiprinti kibernetinį saugumą.
Tuomet jis susidūrė su didžiuliu pasipriešinimu. Pavyzdžiui, Džordžijos valstijos sekretorius sakė nesąs įsitikinęs Rusijos kišimusi į rinkimus ir tokį Baltųjų rūmų pasiūlymą pavadino valstijų teisių pažeidimu.
Baltųjų rūmų pareigūnai ilgai svarstė, kokiu būdu reikėtų paviešinti informaciją apie Rusijos kibernetines atakas. Jie nerimavo, kad šio fakto atskleidimas visuomenei gali pasirodyti tarsi tyčinis Baltųjų rūmų bandymas paveikti rinkimų rezultatus.
Daugiausia šias diskusijas lėmė įsitikinimas, kad H.Clinton taps prezidente, todėl po rinkimų bus daugiau laiko tiesiogiai konfrontuoti su Rusija.
Daugiausia šias diskusijas lėmė įsitikinimas, kad H.Clinton taps prezidente, todėl po rinkimų bus daugiau laiko tiesiogiai konfrontuoti su Rusija.
„The Washington Post“ rašo, kad 12 pagrindinių Kongreso narių, įskaitant abiejų partijų lyderius, susitiko aptarti Rusijos kibernetinių atakų klausimą.
Šis susirinkimas virto „tuščiomis rietenomis palaikant savo puses“. Demokratai darė spaudimą paviešinti informaciją, o respublikonai priešinosi sakydami, kad toks žingsnis tik padėtų pasiekti Rusijos tikslą paminti pasitikėjimą sistema.
B.Obamos administracija tris kartus perspėjo Rusiją dėl kibernetinių atakų, įskaitant ir tiesioginį B.Obamos pareiškimą V.Putinui pasaulio lyderių susirinkimo Kinijoje metu. Tuomet V.Putinas pareikalavimo įrodymų ir apkaltino JAV kišantis į Rusijos vidaus reikalus.
Baltieji rūmai, CŽV, Federalinių tyrimų biuras (FTB) ir Nacionalinės žvalgybos direktoriaus kabinetas atsisakė komentuoti „The Washington Post“ pateiktą informaciją.
