Ši išvada sulaukė itin aštraus išrinktojo prezidento štabo atsako.
„Tie patys žmonės sakė, kad Saddamas Husseinas turi masinio naikinimo ginklų“, – sakoma D.Trumpo valdžios perėmimo komandos pranešime.
„Rinkimai jau seniai baigėsi kaip viena didžiausių per visą istoriją pergalių Rinkikų kolegijoje. Dabar laikas judėti toliau ir „Padaryti Ameriką vėl didžią“, – pridūrė komanda, cituodama D.Trumpo kampanijos šūkį.
„The Washington Post“ pranešimas pasirodė kadenciją baigiančiam prezidentui Barackui Obamai įsakius iš naujo ištirti visas kibernetines atakas, užfiksuotas per 2016 metų rinkimų ciklą. Be to, Kongresas vis garsiau reikalauja daugiau informacijos apie Rusijos kišimosi į rinkimų kampaniją mastą.
Laikraštis citavo tyrimui artimus pareigūnus, kurie sakė, kad su Maskva ryšius palaikantys asmenys nutekino su vyriausybių slaptumu kovojančiam tinklapiui „WikiLeaks“ laiškų, pavogtų iš Demoktatų nacionalinio komiteto, demokratų kandidatės Hillary Clinton kampanijos vadovo ir kitų veikėjų elektroninio pašto paskyrų.
„WikiLeaks“ gautą medžiagą atskirais paketais skelbė kelis mėnesius iki rinkimų ir tokiu būdu pablogino H.Clinton pozicijas varžantis dėl Baltųjų rūmų.
Rusai buvo užsibrėžę padėti laimėti Donaldui Trumpui, o ne vien sutrikdyti JAV rinkimų procesą, rašo „The Washington Post“.
„Žvalgybos bendruomenės vertinimais, Rusijos tikslas buvo suteikti geresnes galimybes vienam kandidatui prieš kitą – padėti Trumpui būti išrinktam. Toks yra bendras požiūris“, – laikraštis citavo vieną JAV pareigūną, informuotą apie praeitą savaitę įvykusį žvalgybos pareigūnų susitikimą su svarbias pareigas užimančiais senatoriais.
CŽA agentai sakė įstatymų leidėjams, kad „visiškai aišku“, jog Rusijos tikslas buvo pasiekti, kad būtų išrinktas D.Trumpas, sakė „Post“ pašnekovai, citavę gausėjančius įrodymus iš daugelio šaltinių.
Neatsakyti klausimai
Visgi kai kurie klausimai lieka neatsakyti, o CŽV išvados neprilygsta oficialiam įvertinimui, rengiamam visų 17 žvalgybos agentūrų, pažymėjo dienraštis.
Pavyzdžiui, žvalgybos agentai neturi įrodymų, kad būtent Rusijos pareigūnai nurodė nustatytiems asmenims perduoti tinklapiui „WikiLeaks“ pavogtus demokratų elektroninius laiškus.
„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as neigė bet kokius savo organizacijos ryšius su Rusijos vyriausybe.
Minėti asmenys yra „vienu žingsniu“ atitolę nuo Rusijos vyriausybės, o ši schema atitinka ankstesnę Maskvos praktiką naudoti „tarpininkus“ subtiliose žvalgybos operacijose, kad visada išliktų galimybė įtikinamai paneigti vyriausybės vaidmenį, rašo „The Washington Post“.
Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas Ericas Schultzas sakė, kad B.Obama anksčiau šią savaitę nurodė iš naujo ištirti visas kibernetines atakas ir užtikrinti „mūsų rinkimų sąžiningumą“.
„Šioje ataskaitoje bus gilinamasi į žalingos kibernetinės veiklos, suderintos su mūsų rinkimų laiku, pobūdį, bus įvertinti mūsų gynybos pajėgumai ir apžvelgtos išmoktos pamokos, siekiant užtikrinti, kad Kongreso nariai ir suinteresuoti veikėjai būtų deramai informuoti“, – aiškino E.Schultzas.
B.Obama nori, kad ši ataskaita būtų parengta iki jo kadencijos pabaigos sausio 20 dieną.
„Stengsimės viešinti kiek galėsime, – pridūrė Baltųjų rūmų atstovas. – Tai svarbus prezidento prioritetas.“
Kongreso demokratai spaudė Baltuosius rūmus atskleisti įstatymų leidėjams arba visuomenei detalių apie tyrimus, susijusius su Rusijos kompiuteriniais įsilaužimais ir dezinformacijos kampanija per pastarąjį Amerikos rinkimų ciklą.
Spalio 7-ąją, likus mėnesiui iki rinkimų dienos, Krašto saugumo departamentas ir nacionalinės žvalgybos direktorius paskelbė, kad „Rusijos vyriausybė vadovavo pastariesiems įsilaužimams į JAV asmenų ir institucijų, įskaitant JAV politines organizacijas, elektroninį paštą“.
„Šiomis vagystėmis ir atskleidimais siekiama kištis į JAV rinkimų procesą“, – sakoma šiame pranešime.
D.Trumpas trečiadienį žurnalo „Time“ paskelbtame interviu atmetė šias išvadas. Paklaustas, ar žvalgybos aparatas yra politizuotas, jis atsakė: „Manau, taip.“
„Netikiu, kad jie kišosi, – sakė jis. – Tai galėjo būti Rusija. Galėjo būti ir Kinija. Galėjo būti ir koks nors vyrukas savo namuose Naujajame Džersyje.“
Susirūpinę, kad D.Trumpas po savo inauguracijos šią problemą padės į stalčių, septyni Senato žvalgybos komiteto demokratai lapkričio 29 dieną pareikalavo, kad Baltieji rūmai išslaptintų viską, kas žinoma apie numanomą Rusijos kišimąsi.
Šie įstatymų leidėjai jau buvo supažindinti su įslaptinta informacija. Taigi, iš šio jų žingsnio galima manyti, kad senatoriai įsitikinę, jog visuomenei reikėtų žinoti daugiau.
Praeitą antradienį Atstovų Rūmų demokratų šulai paragino B.Obamą surengti visiems Kongreso nariams uždarą posėdį, per kurį būtų išdėstyta viskas, kas žinoma apie Rusijos kišimąsi – pradedant kibernetinėmis atakomis, baigiant melagingų naujienų pranešimų skleidimu, siekiant suklaidinti JAV rinkėjus.
Kongreso respublikonai taip pat pažadėjo surengti pareigūnų apklausų dėl Rusijos veiklos, kai darbą pradės naujoji administracija.
Rusijos kišimasis Vokietijoje
B.Obamos krašto saugumo patarėja Lisa Monaco sakė, kad kibernetinis kišimasis vyko dar per 2008 metų prezidento rinkimus, kai tiek B.Obamos, tiek tuomečio respublikonų kandidato Johno McCaino kampanijų štabai buvo paveikti piktavališkų kompiuterinių įsilaužimų.
Be to, Rusijos kibernetinės atakos ir kišimasis į rinkimų procesą taip pat tapo opia problema Vokietijoje.
Ketvirtadienį Vokietijos kontržvalgybos agentūra BfV paskelbė aštrų perspėjimą dėl besiplečiančios Maskvos valdomos kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijos, kuria esą siekiama „destabilizuoti“ šalį ir paveikti politinį procesą.
Praeitą savaitę „WikiLeaks“ paskelbė įslaptintų dokumentų apie Vokietijos žvalgybos veiklą, kompromituojančių kanclerę Angelą Merkel, ką tik pradėjusią kampaniją prieš rinkimus, vyksiančius ateinančių metų spalį.
