Kadangi šie laivai nepriklauso jokioms ginkluotosioms pajėgoms, NATO mažai ką gali dėl jų padaryti. Ir nors Švedija dabar tikisi, kad ES sankcijos gali padėti, šis sprendimas bus lėtas. Taigi, ką daryti per tą laiką? – klausia leidinio „Politico“ apžvalgininkė ir analitinio centro „Atlantic Council“ bendradarbė Elisabeth Braw.
Plaukia be draudimo ir nesinaudoja locmano paslaugomis
Kad pasiektų paskirties vietas, kurios dažnai yra Indijos ir Kinijos uostai, Rusijos šešėliniai laivai turi plaukti per kai kurių NATO šalių vandenis, nes didelė dalis Rusijos naftos išvežama per Baltijos jūros uostus. Tačiau šių netvarkingų, de facto neapdraustų tanklaivių kelionė per Baltijos jūrą kelia pavojų aplinkai ten esančioms NATO narėms, o šį pavojų dar labiau didina tai, kad šešėliniai laivai yra prastos techninės būklės. Dar blogiau yra tai, kad daugelis jų atsisako locmano paslaugų plaukiant sudėtingu ir siauru Danijos Didžiojo Belto sąsiauriu.
Be to, šie šešėliniai tanklaiviai pastaruoju metu taip pat pradėjo lūkuriuoti prie rytinės Gotlando pakrantės, kur rizikingai perpila naftą iš vieno laivo į kitą. Jie tai daro vos už 12 jūrmylių ribos, žyminčios šalies teritorinius vandenis, t. y. nors šešėliniai laivai yra Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje, šalis beveik nieko negali padaryti, kad jų neįleistų.
Pasiklausymo įranga
„Tai svarbu ne tik todėl, kad jų buvimas yra provokuojantis ir gali padaryti didžiulę žalą aplinkai, bet ir todėl, kad, kaip balandžio pabaigoje pranešė Švedijos karinis jūrų laivynas, šie tanklaiviai taip pat gabena ryšių įrangą, kurios nereikia jokiame prekybos laive. Atrodo, kad jie veikia kaip pasiklausymo stotys“, – pastebi apžvalgininkė.
Tai nestebina Solveigos Artsman, visą gyvenimą gyvenančios Gotlande. Tiesą sakant, atvirkščiai. S.Artsman prisimena, kad 2016 m. iš Sankt Peterburgo keliaujantis laivas, gabenantis automobilius, pradėjo reguliariai apsisukinėti prie Visbio uosto ir ten tiesiog lūkuriuoti, nors jo automobiliai nebuvo skirti Visbiui.
„Jis atplaukdavo itin reguliariai ir visuomet pasilikdavo ilgam, – pasakojo ji. – Ir jis visada grįždavo ir grįždavo į Sankt Peterburgą... Šį laivą prisiminiau, kai čia pradėjo rodytis šešėliniai laivai. Jei gyveni Gotlande, pripranti prie keistų dalykų.“
Teksto autorė teigia vėliau susiradusi S.Artsman paminėtą automobilių vežėją – jis vis dar veikia. Jo buvimas prie Visbio uosto, žinoma, galėjo turėti logišką paaiškinimą, bet Gotlande niekada nežinai. Juk tai strategiškai svarbiausia Baltijos jūros, o dabar ir NATO sala, sako autorė.
Lietuvis kapitonas bėgo į Vakarus
O Gotlande išskirtinių dalykų vyko gerokai anksčiau nei dabartinė priešprieša su Rusija.
Vieną 1961 m. balandžio mėn. dieną Nėrės švyturio prižiūrėtojas salos pietrytinėje pakrantėje pastebėjo, kad iš netoliese esančio laivo pasigirdo pavojaus signalas SOS. Jis nedelsdamas paskambino pakrančių apsaugos tarnybai, o į SOS signalą atsiliepė atvykęs švyturio prižiūrėtojas. Tačiau abu vyrai pastebėjo, kad laivas, regis, buvo išmetęs inkarą ir jam pavojus negrėsė.
Maždaug po 30 minučių prie švyturio priėjo du sovietų karinio jūrų laivyno karininkai – laivo kapitonas ir jo pavaldinys, krantą pasiekę gelbėjimo valtimi. Jaunesnysis jūreivis greitai persigalvojo ir grįžo į laivą, tačiau kapitonas pasiliko ir, pasirodo, turėjo kažką pranešti. Vėliau, atvykus pakrantės apsaugos tarnybai ir iškvietus policiją, paaiškėjo, kad paslaptingasis kapitonas yra Lietuvos ir pilietis Jonas Pleškys, norėjęs pabėgti į Vakarus.
„Taip, tai tas pats Jonas Pleškys, vėliau įamžintas filme „Raudonojo spalio medžioklė“, – pasakojo Elisabeth Braw.
„Nord Stream“ išsinuomojo uostą
2007 m. Gotlando saloje pasirodė įmonė, kurios kontrolinį akcijų paketą valdė Rusija, ir paprašė leidimo keliems mėnesiams išskirtinai išsinuomoti rytinį Slitės uostą. Tuo metu salos tarybos nare dirbusi S.Artsman pasipriešino, kad įmonei būtų leista juo naudotis, tačiau pralaimėjo ir buvo pasmerkta kaip rusofobė. Tačiau šiandien aišku, kad priimti tą įmonę galėjo būti ne pati geriausia idėja – bendrovė buvo „Nord Stream“.
Kaip sakė S.Artsman, Gotlande iš tiesų vyksta neįprasti dalykai. O šnipinėjimas saloje dar svarbesnis dabar, kai Gotlandas priklauso NATO. „Anądien du autobusai su NATO pareigūnais buvo Slitėje ir prieš išvažiuodami nusifotografavo“, – pasakojo S.Artsman. Ir, žinoma, Rusija nori žinoti, ką Švedija ir NATO veikia didžiausioje Baltijos jūros saloje.
Kaip kovoti su naftos perpylimu ir šnipinėjimu?
O ką daryti su šiandieniniu šešėliniu laivynu ir jo keliamomis grėsmėmis – ekologine katastrofa ir nuolatiniu šnipinėjimu? – klausia teksto autorė.
Pasak Švedijos užsienio reikalų ministro Tobiaso Billströmo, Europos Komisija sutiko spręsti šešėlinio laivyno problemą kitame ES sankcijų raunde. Tačiau nors sankcijos šiam pavojingam laivynui yra neabejotinai geriau nei jokių sankcijų, šis procesas užtruks ilgai: manoma, kad laivyną sudaro daugiau kaip 1 400 laivų, kuriuos reikia identifikuoti ir ištirti, taip pat surasti jų savininkus. Be to, tikėtina, kad kiekvieną laivą, kuriam bus taikomos sankcijos, pakeis kitas šešėlinio laivyno laivas. Jungtinių Valstijų užsienio turto kontrolės biuras jau taiko tokias sankcijas, ir tai yra kruopštus ir sudėtingas darbas.
Tačiau kol kas ES šalys galėtų imtis dviejų veiksmų, kurie greitai paveiktų šešėlinį laivyną: pirma, vykdydama Europos gynybos agentūros jūrų stebėjimo projektą (MARSUR), ES galėtų nustatyti ir ištirti visus įtariamus šešėlinius laivus, plaukiojančius jos šalių narių vandenyse.
Tada ES taip pat galėtų pasinaudoti Baltijos jūros veiksmų planu. Šis tarpvyriausybinis susitarimas, kurį pasirašė ir Rusija (kaip ir ES), yra „strateginė priemonių ir veiksmų programa, kuria siekiama geros jūros aplinkos būklės, kad Baltijos jūra taptų sveika“. Kadangi naftos perpylimas iš laivo į laivą tikrai neatitinka šio susitarimo nuostatų, kitos jį pasirašiusios šalys turėtų teisę bandyti įsikišti, kai toks perpylimas vyksta.
„Šios dvi priemonės neužkirstų kelio šešėliniam laivynui – iš tiesų, šios ardomosios armados neįmanoma užblokuoti. Tačiau dėl jų laivynas taptų šiek tiek mažiau pavojingas Gotlandui, net jei saloje ir aplink ją ir toliau vyktų paslaptingi įvykiai. Tokia jau prigimtis, kad sala yra tarp Vakarų ir Rusijos“, – apibendrina teksto autorė.
