Slovakija yra paskutinė iš 17 euro zonos valstybių balsavusių už fondo, kuris sudarytas siekiant padėti prasiskolinusioms šios zonos valstybėms, didinimą. Bratislavai teko šiuo klausimu balsuoti antrą kartą, nes antradienį tai padaryti nepavyko, o ši kolizija nulėmė centro dešiniųjų vyriausybės griūtį.
Slovakijos parlamentas ketvirtadienį taip pat susitarė dėl pirmalaikių rinkimų ir taip įgyvendino opozicijos iškeltą pirmalaikių rinkimų sąlygą mainais į balsavimą už EFSF išplėtimo planą.
Už tai, kad pirmalaikiai rinkimai vyktų kitų metų kovo 10 dieną, balsavo 143 iš 146 posėdyje dalyvavusių parlamentarų, nors sprendimui priimti būtų užtekę 90 įstatymų leidėjų pritarimo 150 vietų parlamente.
Pirmalaikiai rinkimai – kaina, už kurią buvęs premjeras Robertas Fico, vadovaujantis opozicinei „Smer-SD“ partijai, sutiko paremti EFSF planą.
„Nors kaina buvo didelė, esu patenkintas, kad mes sugebėjome įvykdyti savo įsipareigojimus ir neblokavome šios priemonės euro zonos krizei įveikti“, – sakė finansų ministras Ivanas Miklošas.
Slovakijos parlamentas pritarė susitarimui tik per antrą balsavimą. Pirmasis balsavimas, vykęs spalio 11 dieną, žlugo. Tada pataisoms nebuvo pritarta, o jas pateikusiai Ivetos Radičovos vyriausybei buvo pareikštas nepasitikėjimas.
Pagrindinės parlamento partijos pritarė sutarties ratifikavimui, nes buvo patenkinta sąlyga – priimtas sprendimas dėl pirmalaikių parlamento rinkimų datos paskyrimo.
ESFS didinimas yra bene svarbiausias Europos lyderių strategijos elementas – siekiama neleisti Graikijos skolų krizei plisti į kitas euro zonos šalis. Fondo įgaliojimų išplėtimas leis jam išpirkti probleminių regiono valstybių skolinius įsipareigojimus bei padėti sunkumų turintiems bankams ir teikti kredito linijas valstybėms.
Šiuo metu EFSF leidžia obligacijas, kad pritrauktų lėšų pagalbos paketams finansuoti.
ES viršūnių susitikimas, kuriame planuojama priimti eilinį priemonių paketą skolų krizei regione įveikti, vyks spalio 23 dieną.