Slovakijos prezidentė: rizikuojame papulti į Rusijos dezinformacijos liūną

Slovakijos prezidentė interviu metu išreiškė nuogąstavimą dėl dezinformacijos plitimo jos šalyje ir kad artėjantys parlamento rinkimai gali pakirsti stabilią Slovakijos paramą Ukrainai.

Jei šių metų rudenį vyriausybei vadovaus populistinės partijos, tvirtino šalies vadovė, „gali būti, kad užsienio politika primins Viktoro Orbano tipo liniją“.

Nuo pat neišprovokuotos Rusijos invazijos pradžios Bratislava tvirtai rėmė Kyjivą ir kartu su Lenkija pirmoji Ukrainos oro gynybos pajėgoms perdavė naikintuvų MiG-29.

Tačiau prieš rugsėjį šalyje vyksiančius rinkimus apklausose pirmauja prieštaringai vertinamo buvusio ministro pirmininko Roberto Fico vadovaujama populistinė partija „Smer-SD“, kuri ne kartą ragino nutraukti karinę paramą Ukrainai.

Slovakija yra tvirta Ukrainos sąjungininkė. Tačiau naujoji vyriausybė gali pakeisti šią pusiausvyrą – tai ypač svarbu, nes Rusijos įtaka plečiasi visoje Europoje, pažymėjo „Politico“.

Sėkminga Rusijos įtakos kampanija

Nors šiuo metu buvusi Rytų bloko šalis gali atrodyti stipriai provakarietiška, po paviršiumi, regis, klesti dezinformacija ir Rusijai palankūs naratyvai.

Teisininkė ir buvusi aktyvistė Z.Čaputova tikino, kad jos šalis susiduria su aktyvia Rusijos dezinformacijos kampanija, o kadangi esame „jaunesnė demokratija, esame labiau pažeidžiami“.

Tik 40 proc. slovakų teigia, kad Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, o, pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovakijos šiaurinėje kaimynėje, tokių respondentų yra 85 proc.

Prezidentė atvirai kalbėjo apie vaidmenį, kurį, jos nuomone, skleidžiant dezinformaciją atlieka kai kurie išrinkti politikai.

„Kai kurie politiniai lyderiai, įskaitant parlamento narius, skleidžia tokio pobūdžio informaciją tiesiogiai parlamente, per žiniasklaidą“, – sakė ji.

Vis dėlto atrodo, kad poveikis yra apčiuopiamas.

Neseniai analitinio centro „Globsec“ atliktos apklausos duomenimis, tik 40 proc. slovakų teigia, kad Rusija yra atsakinga už karą Ukrainoje, o, pavyzdžiui, Lenkijoje, Slovakijos šiaurinėje kaimynėje, tokių respondentų yra 85 proc.

Slovakija išgyvena „labai sunkų laikotarpį“, teigė šalies prezidentė ir pridūrė, kad mato ne tik poliarizaciją, bet ir susiskaldymą visuomenėje.

Apie 50 proc. slovakų teigia, kad Jungtinės Valstijos kelia grėsmę jų šalies saugumui, nurodo „Globsec“ apklausos rezultatai.

„IMAGO“/„Scanpix“/Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova

Negana to, vos 58 proc. slovakų balsuotų už pasilikimą NATO, jei būtų surengtas referendumas, o 66 proc. sutinka su teiginiu, kad „JAV velka Slovakiją į karą su Rusija, nes iš to pelnosi“.

Apklausos metu surinkti duomenys atitinka paties Aljanso atlikto tyrimo rezultatus, pagal kuriuos tik 51 proc. slovakų balsuotų už pasilikimą NATO, palyginti su kitoms šalims būdingu 70 proc. pritarimu.

NATO stebėtojas taip pat nustatė, kad pusė Slovakijos gyventojų nepritartų tolesnei pagalbai Ukrainai.

Paklausta, kodėl Rusijos naratyvai atsiliepia daliai Slovakijos visuomenės, Z.Čaputova sakė, kad tai „teigiamo požiūrio į bendras slaviškas šaknis“, tam tikro požiūrio į istoriją, dezinformacijos poveikio ir „galbūt demokratinių politinių lyderių bendravimo klaidų“ derinys.

Be to, daugeliui slovakų paprasčiausiai nusibodo tokios krizės kaip koronaviruso pandemija, kylančios energijos kainos, infliacija ir karas kaimynystėje.

„Štai kodėl, – sakė ji, – žmonės, manau, yra pikti arba nusivylę“.