Opozicijos remtas I.Korčokas pripažino pralaimėjimą beveik galutiniams antrojo rinkimų rato rezultatams parodžius, kad jis gavo 47 proc., o buvęs premjeras P.Pellegrini – 53 proc. balsų.
„Tai didžiulis pasitenkinimas“, – sakė P.Pellegrini Bratislavoje. Jis pažadėjo „užtikrinti, kad Slovakija liktų taikos, o ne karo pusėje“.
Prieš antrąjį prezidento rinkimų ratą P.Pellegrini sakė pritariantis taikos deryboms su Rusija. I.Korčokas kalbėjo nemanantis, kad Ukraina dėl taikos turėtų atiduoti dalį savo teritorijos.
Nesutarimai dėl Rusijos karo prieš Ukrainą dominavo galutiniu rinkimų etapu, nes abiejų likusių kandidatų pažiūros į konfliktą kaimyninėje šalyje buvo visiškai priešingos.
Rusijos invazija į Ukrainą svarbiu Europos Sąjungos ir NATO narės Slovakijos rinkimų kampanijos klausimu tapo po to, kai ministras pirmininkas Robertas Fico – P. Pellegrini sąjungininkas – išreiškė abejonių Ukrainos suverenumu ir paragino siekti taikos su Rusija.
5,4 mln. gyventojų turinčios Slovakijos vyriausybę, dirbančią nuo spalio, suformavo R.Fico partija „Smer“, P.Pellegrini „Hlas“ ir nedidelė kraštutinių dešiniųjų SNS. Vyriausybė nutraukė karinę pagalbą Ukrainai.
48 metų P.Pellegrini po pergalės rinkimuose padėkojo savo koalicijos partneriams.
Antras turas buvo rengiamas, nes nė vienas iš kandidatų kovo 23-iąją vykusiame pirmame ture nesurinko bent 50 proc. balsų.
Nors Slovakijos prezidento pareigos yra daugiausia reprezentacinės, jis ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausio rango teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.
„Karo kandidatas“
60 metų I.Korčokas sakė, kad yra nusivylęs, bet gerbia rinkimų rezultatus.
„Noriu išreikšti savo tikėjimą, kad Peteris Pellegrini bus nepriklausomas ir veiks pagal savo įsitikinimus, [niekam] nenurodinėjant, – sakė jis. – Pasirodo, kad įmanoma tapti Slovakijos Respublikos prezidentu skleidžiant neapykantą. Kampaniją taip pat galima laimėti vaizduojant mane karo kandidatu.“
R.Fico prieš antrąjį rinkimų ratą, kuriame rinkėjų aktyvumas buvo 61 procentas, pavadino I.Korčoką karo kurstytoju.
Jis „nedvejodamas pritars viskam, ką jam lieps Vakarai, įskaitant ir Slovakijos įtraukimą į karą“, sakė R.Fico.
Ministras pirmininkas parėmė P.Pellegrini ir pavadino jį „nuosaikiu kandidatu, pripažįstančiu taikos vertę“.
Politikos analitikas Tomašas Koziakas AFP yra sakęs, kad P. Pellegrini pergalės atveju Slovakija gali pasukti Kremliui draugiško Vengrijos premjero Viktoro Orbano keliu.
ES, NATO narė
Anksčiau šeštadienį P.Pellegrini teigė, kad šie rinkimai nebuvo susiję su Slovakijos užsienio politikos būsima kryptimi.
Jo tvirtinimu, kad ir koks bus rezultatas, „mes ir toliau būsime stipri Europos Sąjungos ir NATO narė“.
P.Pellegrini buvo ministras ankstesnėse R.Fico vyriausybėse, o 2018–2020 metais vadovavo ministrų kabinetui. Premjeru jis tapo tuomet, kai jo ilgametis sąjungininkas buvo nuverstas iš vyriausybės vadovo posto po žurnalisto Jano Kuciako ir jo sužadėtinės nužudymo.
Po tų žmogžudysčių šalyje kilo didelės demonstracijos, privertusios R.Fico atsistatydinti, nes J.Kuciakas aiškinosi ryšius tarp italų mafijos ir „Smer-SD“.
R.Fico vėl tapo ministru pirmininku 2023 metais.
P.Pellegrini pakeis darbą baigiančią prezidentę Zuzaną Čaputovą, kuri, kaip ir I.Korčokas, tvirtai remia Ukrainą.
P.Pellegrini bus prisaikdintas birželio 15-ąją.
