Suskaičiavusi daugiau kaip 99 proc. balsų, rinkimų komisija paskelbė, kad 54,77 proc. rinkėjų atmetė siūlomą naują Šeimos kodeksą, o 44,23 proc. rinkėjų jam pritarė.
„Dar reikia pažiūrėti, kokį poveikį toks atidėjimas turės vaikams, šeimoms ir likusiems (gyventojams)“, – sakė opozicijoje esančių socialdemokratų, kurie vadovavo naują Šeimos kodeksą parengusiai ankstesnei vyriausybei, lyderio pavaduotoja Majda Potrata.
Prieš referendumą apklausos rodė, kad maždaug 60 proc. piliečių turėtų pritarti naujo Šeimos kodekso įgyvendinimui, o maždaug 40 proc. turėtų balsuoti prieš jį, tačiau buvo perspėjama, kad mažas rinkėjų aktyvumas bus palankesnis konservatoriams.
Rinkimų komisija nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 29,95 proc. – mažesnis, nei prognozavo apklausos.
Jei referendume atmetamas koks nors įstatymo projektas, parlamentas, pagal šalies įstatymus, jo aptarinėti iš naujo negali 12 mėnesių.
Slovėnijoje, kuri priklauso euro zonai, gyvena maždaug 2 mln. žmonių.
Konservatyvios pilietinės organizacijos, kurias remia Katalikų Bažnyčia, metė iššūkį pernai birželį parlamente priimtam Šeimos kodeksui ir surinko 40 tūkst. parašų, kurių užtenka, kad būtų surengtas referendumas dėl jo taikymo.
Centro dešiniųjų premjero Janezo Janšos Slovėnijos demokratų partija (SDS) taip pat nepritarė naujajam Šeimos kodeksui ir išreiškė pasitenkinimą referendumo rezultatais.
„Šiame Šeimos kodekse tikrai buvo kai kurių gerų elementų, bet buvo ir daug tokių dalykų, kurie nebuvo deramai išspręsti“, – sakė SDS atstovė Alenka Jeraj.
Pagal naująjį kodeksą, homoseksualistų poros būtų galėjusios įregistruoti savo partnerystę, kad ji „turėtų tokį patį teisinį statusą kaip santuoka“, įskaitant nuosavybės, paveldėjimo ir lankymo ligoninėje klausimus.
Vienintelė išimtis buvo susijusi su įsivaikinimu. Būtų buvę įmanoma tik vienam partneriui tokioje partnerystėje įsivaikinti kito partnerio vaiką, bet nebūtų buvę galima gėjų porai bendrai įsivaikinti vaiko.
Ankstesnis Šeimos kodeksas, kuris dabar liks galioti dar mažiausiai vienus metus, buvo priimtas dar 1976-aisiais, kai Slovėnija dar buvo komunistinės Jugoslavijos dalis. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo priimta ne viena šio kodekso pataisa.
Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas sakė, kad referendumas nebuvo būtinas ir tik pakirto šios euro zonos valstybės parlamento autoritetą.
„Kodeksas yra geras ir galėjo įsigalioti iš karto. Įstatymų leidėjų autoriteto labui būtų buvę geriau turėti įgyvendinamus, o ne referendumuose ginčijamus įstatymus“, – atidavęs savo balsą Liublianos centre žurnalistams sakė D.Turkas.
Kodekso oponentai sako, kad juo nuvertinama šeimos institucija.
„Šis įstatymas turi būti atmestas, nes juo negerbiamos pagrindinės vaikų teisės“, – sakė Alešas Primcas, kuris vadovauja referendumą inicijavusiai „Pilietinei iniciatyvai“.
Liublianos arkivyskupas Antonas Stresas parėmė šią grupę, o kunigai per mišias net ragino katalikus balsuoti prieš naująjį kodeksą.
„Šis referendumas yra tipinis kultūrinės kovos už tai, kas turėtų spręsti dėl žmonių ir jų likimo, atvejis“, – žurnalistams sakė Liublianos universiteto socialinės ir politinės psichologijos profesorius Vlado Miheljakas.
