Premjero Miro Ceraro partija SMC turėtų gauti 9,8 proc. balsų, o kairioji „Levica“ ir Socialdemokratų partijos atitinkamai surinks 9,5 ir 9,3 proc. balsų.
Slovėnijos parlamento rinkimų kampanijos pabaigoje dominavo SDS lyderio J.Janšos kovinga asmenybė, antiimigracinė retorika ir partnerystė su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Išankstiniai rinkimai šalyje buvo paskelbti, kai M.Ceraras kovą atsistatydino po didelių viešojo sektoriaus darbuotojų streikų ir nesutarimų su valdančiosios koalicijos partneriais. Paskutine vinimi tapo Vyriausybei nepalankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas dėl didžiulio infrastruktūros projekto.
90 vietų turinčio parlamento rinkimuose sekmadienį galėjo dalyvauti 1,7 mln. žmonių.
Rinkimų aktyvumas siekė 34,3 proc., jis buvo kiek mažesnis nei per paskutinį balsavimą 2014 metais.
Migrantų baimė
Nors balsavusiųjų apklausos yra palankios SDS, J. Janšai kils iššūkis užtikrinti stabilią daugumą parlamente.
M.Šarecas naujienų agentūrai AFP sakė, jog „baimės dėl migrantų kurstymas ir kaimyninės šalies premjero (V.Orbano) įtraukimas į mūsų rinkimus peržengė visas raudonas linijas“.
„Aš ir mūsų (partijos) nariai nematome savęs tokioje plejadoje“, – pridūrė jis.
Dabartinės valdančiosios koalicijos partnerės – socialdemokratai, SMC ir pensininkų partija DESUS – taip pat atmetė galimybę bendradarbiauti su SDS.
Centro – dešinės „Nova Slovenija“ yra vienintelė politinė jėga, preliminariai sutinkanti dirbi su J.Janša. Ji rinkimuose gavo 6,6 proc. balsų, rodo balsavusiųjų apklausos.
M.Šarecas televizijai „POP TV“ sakė, kad yra „labai patenkintas“ balsavusiųjų apklausų rezultatais. Jis pakartojo neketinantis dirbti su SDS.
Praėjusį mėnesį Vengrijos premjeras V.Orbanas teigė, kad SDS pergalė „užtikrins Slovėnijos žmonių išgyvenimą“.
Anot Slovėnijos žiniasklaidos, Vengrijos žiniasklaidos priemonės per SDS valdomą televiziją ir laikraštį maždaug 2 mln. eurų parėmė J. Janšos rinkimų kampaniją.
Jo oponentai teigia, kad taip buvo pažeisti kampanijų finansavimo įstatymai, tačiau SDS šią kritiką atmeta.
Nestabilumas?
J.Janšos politinė karjera tęsiasi nuo Slovėnijos pastangų atsiskirti nuo Jugoslavijos. 2013 metais jis buvo privestas atsisakyti antros kadencijos premjero poste dėl korupcijos skandalo ir 2014-ųjų rinkimuose dalyvavo iš kalėjimo. Nuosprendis politiko atžvilgiu vėliau buvo pakeistas.
Kaip ir dešinieji kitose šalyse, J.Janša buvo kovingas tviteryje ir naudojosi šia paskyra ginti partijai nuo kritikos dėl partnerystės su V.Orbanu.
„Dėka jo (migracijos) politikos, Vengrija yra saugi šalis, kai Belgija dėl savo neteisingos politikos tokia nėra“, – teigė jis patarajame savo įraše tviteryje.
Maždaug pusė milijono migrantų 2015–2016 metais keliavo per Slovėniją į Vakarų Europą per taip vadinamą Balkanų maršrutą.
Per rinkimų kampaniją J.Janšai pavyko išnaudoti žmonių prisiminimus šiuo klausimu savo naudai nepaisant to, kad didžioji dalis prieglobsčio prašytojų šalyje neužsibuvo.
Pirmą kartą per daugiau nei dešimt metų rinkimai Slovėnijoje vyko klestint ekonomikai, o ne purtant ją įvairioms krizėms.
Vis dėlto M.Ceraro Vyriausybė kritikuojama kaip nesugebėjusi išnaudoti ekonomikos augimo, o oponentai kėlė jam daug klausimų dėl sveikatos apsaugos sistemos, pensininkų, darbuotojų padėties ir verslo aplinkos.
