Išslaptinti dokumentai rodo, kad balandžiai nebuvo vieninteliai gyvūnai dirbę JAV žvalgybai, rašo BBC. Pavyzdžiui, povandeninėms misijoms atlikti amerikiečiai dresiravo delfinus. Esą gyvūnai galėdavo atlikti unikalias užduotis, neįgyvendinamas žmonėms.
Prieš beveik pusšimtį metų pradėtos misijos, kodiniu pavadinimu „Tacana“, tikslas buvo balandžius paversti skraidančiais fotoaparatais. Būtent šie paukščiai pasirinkti dėl gerai žinomos jų savybės – gebėjimo iš visiškai nepažįstamos vietovės grįžti namo.
Tai nebuvo pirmas kartas, kuomet balandžiai pasitelkti žvalgybai. Šie paukščiai buvo nepakeičiami komunikacijai Pirmo pasaulinio karo metu. Antrojo pasaulinio karo metu paukščius naudojo britų žvalgyba.
Virš nacių okupuotos Europos britai paleido tūkstančius dresiruotų balandžių, prie kurių buvo pritaisyti specialūs klausimynai. Daugiau nei tūkstantis paukščių grįžo į britų salas, nešini ypatingai svarbia informacija, pavyzdžiui, informacija apie nacių V1 raketų programą.
Operacijos „Tacana“ pamatas – šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti bandymai su gyvūnais. Išslaptintuose dokumentuose kalbama apie bandymus su varnais. Prie šių būdavo pritaisomi nedideli, iki 40 gramų svorio, objektai, o paukščiai buvo mokomi juos numest ant sunkiai prieinamų pastatų palangių.
Taikinį paukščiams CŽA nurodydavo raudonu lazeriu, o grįžti varnus skatino speciali lempa. BBC teigimu, su paukščiu pagalba amerikiečiams buvo pavykę ant lango pritaisyti pasiklausymo įranga, tačiau paskelbti dokumentai rodo, kad nepavyko įrašyti garso.
CŽA taip pat bandė išsiaiškinti ar migruojantys paukščiai galėtų pasitarnauti, kaip sensoriai, kurie leistų nustatyti ar Sovietų Sąjunga atliko cheminio ginklo bandymus. Žvalgybos pareigūnų dėmesį patraukė ir šunys. JAV atliko bandymus, elektra stimuliuojant keturkojų smegenis nuotoliniu būdu. Tiesa, detalesnė informacija apie tokio pobūdžio bandymus vis dar įslaptinta.
Tuo pat metu buvo tiriamos delfinų galimybės įsiskverbti į priešų uostus ir pulti jų laivus. Vis dėlto JAV susidūrė su problemomis, kuomet nurodymus delfinams duoti turėjo CŽA pareigūnai, o ne gyvūnus mokę dresuotojai.
Galiausiai nuspręsta susitelkti ties balandžiais. Prie šnipinėjančių paukščių būdavo pritaisoma 2 tūkst. JAV dolerių vertės kamera, galinti padaryti 140 nuotraukų. Vidutiniškai pusė nuotraukų būdavo tinkamos naudoti, o jų kokybė pranokdavo tuomet iš šnipinėjimui pritaikytų lėktuvų padarytus vaizdus.
Dokumentai rodo, kad balandžiai būdavo slapta nugabenami į Maskvą. Paukščius esą buvo įmanoma paleisti iš 80 km/h greičiu važiuojančio automobilio greta dominančio objekto. Praskridę šį paukščiai grįždavo į vietą, kurią buvo dresiruoti atsiminti.
BBC teigimu, pirmąją misiją paukščiai turėjo vykdyti 1976 m. Leningrado laivybos dokuose, kuriuose buvo statomi sovietų povandeniniai laivai. Tiesa, informacija apie tolesnes misijas ir kiek jų buvo įvykdyta vis dar tebėra įslaptinta.
