„Kai sprendžiamos globalios politinės problemos, o Rytų partnerystė yra ES globalus projektas, dalyvauja daug veikėjų. Šiuo atveju veikėjai yra šešios šalys Rytų partnerės ir ES, ir yra šalys iš šono, kurios, pasirodo, daro didelė įtaką tiems globaliems politiniams procesas, ir ta pagrindinė šalis iš šono jums gerai žinoma. Turim rezultatą, kokį turim, bet nėra pasaulio pabaiga“, – Seime penktadienį diskusijoje Rytų partnerystės klausimais sakė B.Juodka.
Jis pažymėjo iš Latvijos kolegos sulaukęs patikinimo, kad Rytų partnerystės programa išliks prioritetinė 2015 metais Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.
„Rytų partnerystės programos projektas nesibaigė, Šiaurės ir Baltijos šalių atstovų susitikime dalyvavo Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininkas, jis pabrėžė, kad jų pirmininkavimo metu tarp prioritetų liks Rytų partnerystė“, – sakė Seimo URK vadovas.
Ukraina ketvirtadienį paskelbė nutraukianti pasirengimą kitą savaitę per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje pasirašyti svarbų politinį ir prekybinį susitarimą su ES. Ukrainos Vyriausybė šį žingsnį motyvavo noru plėsti prekybinius ryšius su Rusija. Vyriausybės pranešime pažymima, kad toks sprendimas priimtas „nacionalinio saugumo naudai“.
Ukraina ketvirtadienį paskelbė nutraukianti pasirengimą kitą savaitę per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje pasirašyti svarbų politinį ir prekybinį susitarimą su ES. Ukrainos Vyriausybė šį žingsnį motyvavo noru plėsti prekybinius ryšius su Rusija.
Buvo planuota, kad Ukraina asociacijos sutartį pasirašys per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje kitą savaitę. Susitikimo metu taip pat ketinama parafuoti tokius susitarimus su Gruzija ir Moldova.
Seime penktadienį pristatyta Rytų Europos studijų centro (RESC) parengta studija „Rytų partnerystė po Vilniaus: misija įvykdyta, ateities iššūkiai“. RESC Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Laurynas Kasčiūnas pristatydamas studiją pabrėžė, jog ES Rytų partnerėms turi aiškiai pasiūlyti narystės perspektyvą, su konkrečių sąlygų įgyvendinimo planu.
„Reikia galvoti, kas po to (Vilniaus susitikimo). Akivaizdu, kad reikia veiksmų plano, nes be to šita politika didelių perspektyvų neturi. Kas dar labai svarbu, ES turi aiškiai pasakyti, kas yra ant derybinio stalo. Iki šiol šalims partnerėms iki galo nebūdavo aišku, kas yra paskatos, dėl kurių reikia taip daug stengtis – reformuotis, transformuotis ir taip toliau Tų paskatų išryškinimas irgi yra iššūkis po Vilniaus susitikimo“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Pasak jo, vykdydama Rytų parnerystės programą ES turi vadovautis principu „daugiau už daugiau“ – kuo daugiau šalis pasiekia, tuo daugiau gali tikėtis iš ES. „Daugiau už daugiau – pagrindinis principas. Mes siūlome, kad ant derybų stalo turi atsirasti narystės perspektyvos klausimas, aiškiai artikuliuotas, su daug tarpinių stotelių link jo. Išlaikant galimybę tose tarpinėse stotelėse sustabdyti procesą, jei valstybės partnerės neatitinka standartų. Bet veiksmų planas su narystės perspektyva leistų išplėsti ES galimybę veikti šiame regione“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
ES Rytų partnerystės programoje dalyvauja šešios šalys – Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.
