„X“ teigė nedelsiant atšaukianti visus Brazilijoje likusius šalies darbuotojus, nors bendrovė nurodė, kad paslauga šalies gyventojams vis dar bus prieinama. Įmonė nepaaiškino, kaip ji gali teigti sustabdanti veiklą ir toliau teikianti paslaugas Brazilijos gyventojams.
Anksčiau šiais metais bendrovė konfliktavo su A. de Moraesu dėl žodžio laisvės, kraštutinių dešiniųjų paskyrų ir dezinformacijos platformoje „X“. Įmonė teigė, kad naujausi jo įsakymai prilygsta cenzūrai, ir socialiniame tinkle pasidalijo dokumento kopija.
Aukščiausiojo Teismo spaudos tarnyba neatsakė į naujienų agentūros AP užklausas elektroniniu paštu, kuriose buvo prašoma pakomentuoti ar patvirtinti dokumento tikrumą.
Jungtinėse Valstijose žodžio laisvė yra konstitucinė teisė, kuri yra daug liberalesnė nei daugelyje šalių, įskaitant Braziliją.
Šalyje balandį A. de Moraesas nurodė atlikti tyrimą dėl generalinio direktoriaus Elono Musko (Ilono Masko) šmeižikiškų netikrų naujienų skleidimo ir dar vieną tyrimą dėl galimo trukdymo, kurstymo ir nusikalstamai pavertus platformą įrankiu.
Brazilijos politiniai dešinieji jau seniai tvirtino, kad A. de Moraesas peržengė savo įgaliojimus, siekdamas suvaržyti žodžio laisvę ir vykdyti politinį persekiojimą.
Vykdydamas tyrimą dėl buvusio prezidento Jairo Bolsonaro (Žairo Bolsonaru), uždrausdamas jo kraštutinių dešiniųjų sąjungininkams naudotis socialiniais tinklais ar įsakydamas suimti prezidento šalininkus, kurie 2023-ųjų sausio 8-ąją šturmavo vyriausybės pastatus, A. de Moraesas atkakliai persekiojo tuos, kurie, jo nuomone, kenkia jaunai Brazilijos demokratijai.
„Moraesas pasirinko grasinti mūsų darbuotojams Brazilijoje, užuot laikęsis įstatymų ar tinkamo proceso“, – sakoma bendrovės pareiškime „X“.
Šeštadienio rytą „X“ savininkas E. Muskas, kuris anksčiau save įvardijo „žodžio laisvės absoliutistu“, platformoje teigė, kad A. de Moraesas „yra visiška gėda teisingumui“.
