Socialiniuose tinkluose plinta abejonės vaistų nuo COVID-19 efektyvumu: kaip yra iš tiesų?

Socialiniuose tinkluose pasirodė žinučių, kuriose tvirtinama, neva mokslininkai neatrado skirtumo tarp nuo COVID-19 komplikacijų saugančio preparato „Paxlovid“ vartotojų ir placebą gavusios grupės pacientų. Nors tokių žinučių platintojai remiasi „The New England Journal of Medicine“ (NEJM) paskelbta publikacija, ji interpretuojama nevisai teisingai.
„Paxlovid“
„Paxlovid“ / Scanpix/imago images/Martin Wagner

Socialiniame tinkle „Facebook“ platinamose žinutėse tvirtinama, neva patyrinėjus „Paxlovid“ poveikį buvo nustatyta, kad vaistas visiškai neveiksmingas, nors turi rimtų šalutinių poveikių.

Taip pat aktyviai dalijamasi nuoroda į alternatyvių naujienų portale report24.news išplatintą publikaciją, kurioje analizuojamas „The New England Journal of Medicine“ paskelbtas tyrimas.

Shutterstock nuotr./Vaistai
Shutterstock nuotr./Vaistai

Žemo patikimumo šaltinis

Atkreiptinas dėmesys, kad portalas report24.news nėra laikomas patikimu žiniasklaidos kanalu, jame ne kartą platintos įvairaus pobūdžio melagienos apie įvykius Vokietijoje.

Portalas skelbiasi kaip „alternatyvus“ naujienų portalas, jame gausu prieš vakcinas nukreiptų publikacijų.

Interneto svetainių analizės įrankis „SimilarWeb“ rodo, kad report24.news auditorija taip pat skaito Rusijos propagandos šaltinius vokiečių kalba, domisi prieš skiepus kovojančiomis interneto svetainėmis.

Ką parodė tyrimas?

Šiuo metu JAV Nacionalinio sveikatos instituto parengtose COVID-19 gydymo gairėse rekomenduojama, kad ambulatoriniams pacientams, kuriems yra didelė rizika, kad liga progresuos iki sunkios formos, pirmos eilės gydymui būtų skiriamas nirmatreviro ir ritonaviro derinys („Paxlovid“ preparatas).

Rekomendacija grindžiama atsitiktinių imčių tyrimu, kuris parodė, kad šis vaistas sumažino hospitalizacijos ir mirties riziką tarp pažeidžiamiausių grupių neskiepytų suaugusiųjų.

Vėlesniuose stebėjimo tyrimuose nauda buvo skirtinga, priklausomai nuo įtrauktos pacientų populiacijos.

Dabar, gamintojo remiamo tyrimo metu, mokslininkai ištyrė „Paxlovid“ veiksmingumą tarp standartinės rizikos pacientų.

Tarp 1296 suaugusių (amžiaus vidurkis 42 metai), sergančių simptominiu COVID-19, 654 asmenys gavo 5 dienų kursus „Paxlovid“, o 634 placebo.

Dalyviai buvo visiškai paskiepyti ir turėjo bent vieną sunkios ligos rizikos veiksnį (pvz., rūkymas, hipertenzija, nutukimas) arba neturėjo jokių rizikos veiksnių ir buvo neskiepyti (t. y. niekada neskiepyti arba neskiepyti per pastaruosius 1 metus).

Mažiau nei 2 proc. pacientų sirgo širdies ar plaučių ligomis ir tik 5 proc. buvo 65 metų ar vyresni.

Pirminis rezultatas – šioje pacientų grupėje laikas iki ilgalaikio simptomų palengvėjimo – „Paxlovid“ ir placebo grupėse nesiskyrė.

Antrinis rezultatas – (hospitalizacija dėl COVID arba mirtis dėl bet kokios priežasties) pasireiškė 5 „Paxlovid“ gavėjams ir 10 placebo gavėjų; šis skirtumas nebuvo reikšmingas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pacientas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Pacientas

Padeda neskiepytiems

2023 metais autoritetingame mokslo žurnale „Lancet“ publikuotoje analizėje buvo išnagrinėti 7274 nirmatreviro ir ritonaviro preparatą („Paxlovid“) gavusių pacientų atvejai ir 126 152 atvejai asmenų negavusių šio vaisto (visų jų SARS-CoV-2 testai buvo teigiami).

Nustatyta, nirmatreviro ir ritonaviro bendras įvertintas veiksmingumas, užkertantis kelią hospitalizacijai ar mirčiai per 30 dienų nuo teigiamo SARS-CoV-2 testo, buvo 53,6 proc.

Šis rodiklis dar labiau pagerėjo, kai preparatas buvo skirtas per 5 dienas nuo simptomų atsiradimo.

Pacientų, kuriems tyrimas atliktas per 5 dienas nuo simptomų pradžios ir kuriems gydymas buvo paskirtas tyrimo dieną, pogrupyje įvertintas nirmatreviro-ritonaviro veiksmingumas buvo 89,6 proc.

„Scanpix“/AP nuotr./Koronaviruso pacientai Brazilijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Koronaviruso pacientai Brazilijoje

2022 metais Honkonge vyraujant BA.2 omikron atmainai, „Paxlovid“ vartojimas buvo susijęs su 66 proc. mažesne mirties rizika ir 24 proc. mažesne hospitalizacijos rizika tarp daugiausia vyresnio amžiaus (60 metų ir vyresnių) arba neskiepytų ligonių.

Taigi, pastarasis tyrimas, paskelbtas „The New England Journal of Medicine“ nereiškia, kad „Paxlovid“ yra bevertis, o tiesiog dar kartą įtvirtina, kad vaistą tikslinga vartoti tik tam tikrų indikacijų turintiems pacientams.

Nereikėtų piktnaudžiauti

Profesorius, medicinos daktaras Saulius Čaplinskas, komentuodamas „The New England Journal of Medicine“ paskelbtą tyrimą teigė, kad klaidinga būtų interpretuoti, jog jis parodė „Paxlovid“ preparatą esant neveiksmingą.

Priešingai – anot specialisto, tokie rezultatai tik dar kartą įrodo, kad šis vaistas turėtų būti skiriamas didžiausios rizikos pacientams, o jaunesni, neturintys gretutinių ligų asmenys neturėtų juo piktnaudžiauti.

„Svarbu, kad šie vaistai būtų paskirti laiku ir tiems, kam jų labiausiai reikia. Tai yra antivirusinis vaistas, turintis poveikį tam tikroms viruso dauginimosi fazėms.

Ir kaip visada, jo poveikis priklauso, ne tik nuo žmogaus organizmo, bet ir nuo sukelėjo. Virusai irgi prisitaiko ir esant skirtingoms jų atmainoms vaistų poveikis gali būti skirtingas“, – kalbėjo profesorius.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Saulius Čaplinskas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Saulius Čaplinskas

„Svarbu paminėti, kad jeigu antivirusinius vaistus skirti lengva ranka, kaip kartais dabar skiriami antibiotikai, tai gali turėti rimtų pasekmių. Juk matome kas atsitiko su antibiotikais, ir kaip jiems atsiranda atsparumas. Yra vis daugiau tyrimų, kad tas pats gali nutikti ir su antivirusiniais vaistais, ne tik nuo SARS-CoV-2, bet ir nuo ŽIV“, – pridūrė S.Čaplinskas.

Skirs ir toliau

Kolorado universiteto medicinos profesoriaus asistentė, gydytoja Molly Sheera Brett, vertindama tyrimo rezultatus „The New England Journal of Medicine“ publikacijoje teigė ir toliau skirsianti „Paxlovid“.

„Mano pirminės sveikatos priežiūros pacientai dažnai teiraujasi apie COVID-19 gydymą, todėl šie rezultatai padės jiems patarti.

Atrodo, kad neskiepytiems sveikiems suaugusiesiems ir visiškai paskiepytiems pacientams, sergantiems tam tikromis gretutinėmis ligomis, „Paxlovid“ nėra naudingas.

Svarbi išlyga: šio tyrimo dalyviai buvo palyginti jauni ir sveiki, be sunkių gretutinių ligų.

Aš ir toliau siūlysiu „Paxlovid“ vyresniems, imunosupresyviems ar sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, ypač neskiepytiems“, – komentavo daktarė.

Unsplash.com nuotr./Vaistai
Unsplash.com nuotr./Vaistai

15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinamoje informacijoje apie „Paxlovid“ nenurodoma, kad vėliausias tyrimas buvo darytas su mažesnės rizikos, jaunesniais pacientais. Yra nemažai tyrimų, įrodančių, kad vaistas yra veiksmingas aukštos rizikos, vyresnio amžiaus ligoniams.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis