Pasak jo, V.Putino sprendimas sugrįžti į Kremlių nuliūdino negausią vidurinę klasę, bet atitiko lūkesčius daugumos, kuriai V.Putinas įkūnija stiprią valdžią ir rūpinimąsi liaudimi.
V.Putino sukurta valdžios vertikalė remiasi „degraduojančios periferijos“, kur gyvena du trečdaliai Rusijos piliečių, balsais, sako L.Gudkovas. Tad Kremliaus pareikštas modernizacijos siekis atrodo sociologui nenuoširdus. Šalies vadovai patys daug kartų pripažino, kad per V.Putino dešimtmetį Rusija tik užkonservavo ekonomikos žaliavų modelį, bet į siūlymą vykdyti reformas ir mažinti išlaidas atsakė jo autoriaus – pagrindinio ekonomikos bloko ministro Aleksejas Kudrino atleidimu.
L.Gudkovas, kuris vadovauja didžiausiam Rusijoje nepriklausomam sociologijos centrui, prisijungė prie pesimistų.
„Aš manau, jog maždaug 2016-2017 metais galima laukti šių neigiamų tendencijų atgarsio. Pirmasis naftos kainų sumažėjimas – ir dėl skylės biudžete nebebus galima įvykdyti socialinių įsipareigojimų, susidarys sunki padėtis butų komunaliniame ūkyje ir iškils kitų socialinių problemų. Be to, pasijaus tam tikras pavargimas nuo valdžios. Štai tai turi kažkaip rezonuoti“, – sako sociologas, drauge netikėdamas, kad piliečiai sugebės griebtis stichinio protesto.
„Sprogimas – ne, bet (bus) toks kylantis, gana drumzlinas ir neorganizuotas nepasitenkinimas“.
Kita vertus, niurnėjimas tarp skurdžiai gyvenančių ir socialiniu požiūriu pasyvių gyventojų sluoksnių tik palaiko pasirinktą raidos kryptį, erzinančią vidurinę lasę.
„Paradoksas, aukštą socialinio nepasitenkinimo lygį stiprina režimas. Nes tai nepasitenkinimas tuo, kad valdžia neatitinka ankstesnio sovietinio rūpestingos valstybės modelio“, – sako L.Gudkovas.
Į tai orientuojasi propagandoje ir valstybinė televizija, kuri, sociologų duomenimi, yra pagrindinis informacijos šaltinis žmonėms šalyje.
„Pašalinkite televizorių – visa tai išsisklaidys per pusantrų metų. Pusantrų metų – nes yra tam tikra inercija“, – įsitikinęs L.Gudkovas.
Abejinga Rusija
Remiantis naujausia – spalio – J.Levados centro apklausa, partijos populiarumas pasiekė 60 proc., o į atvirą klausimą, už ką respondentai pasirengę balsuoti per prezidento rinkimus, tik 36 proc. nurodė V.Putiną, kai prieš mėnesį jų buvo 42 proc.
V.Putinas ketina sugrįžti į prezidento postą, kuriame gali būti 12 metų. Dmitrijus Medvedevas, atsėdėjęs Kremliuje V.Putino pertrauką tarp dviejų laikotarpių, atsisakė pretenzijų antrajam laikotarpiui.
Pasitikėjimas premjeru, kuris 2008 metais buvo didžiausias ir siekė 88 proc., pastaraisiais mėnesiais buvo mažiausias per šešerius metus, o spalį nukrito iki 66 proc.
„Putinas prarado beveik ketvirtadalį savo paramos“, – konstatavo sociologas ir pavadino populiarumo mažėjimo tendenciją „lėta ir labai stabilia“.
Respondentai pasirengę balsuoti per prezidento rinkimus, tik 36 proc. nurodė V.Putiną, kai prieš mėnesį jų buvo 42 proc.
V.Putinas įsiveržė į Rusijos politiką pagal pirmojo prezidento Boriso Jelcino protekciją prieš 12 metų. Su tvarkos įvedimo šūkiu jis greitai susikūrė stabilizacijos vado ir populiarios muzikos žvaigždės įvaizdį, reguliariai pasirodydamas televizijos, kurios kontrolė perėjo į Kremliaus rankas, ekranuose. Nepaisydami įvaizdžio kūrėjų pastangų gyventojai žiūri į V.Putiną „neutraliai abejingai“,- sako L.Gudkovas.
„Požiūrio į jį pagrindas – viltis, kad, jam esant, išliks tas pats (ekonomikos) augimas. Ir situacija be alternatyvos – politinis laukas išdegintas“.
Į nepasitenkinimo didėjimą valdžia atsako patikrintu būdu- „perka lojalumą“, – sakė L.Gudkovas. Sociologai, pasak jo, užfiksavo jėgos struktūrų darbuotojų ir veteranų protų bruzdėjimą.V.Putino vyriausybė skyrė tik policininkų gyvenimo sąlygoms papildomai 600 mlrd. rublių 2012 metais.
Ir vis dėlto labiausiai nei kiti nepatenkinta situacija šalyje vidurinė klasė, kuriai sociologai priskiria 7 proc. gyventojų.
„Tai nedidelė, bet sėkmingiausia gyventojų grupė. O toliau jiems perspektyva -12 metų turėti visa tai, ką jie turi. Neperduoti vaikams, nebūti apsaugotiems... Ir tai juos smarkiai baugina ir kelia nerimą. Jų politinės nuostatos nesiskiria nuo režimo, bet pati situacija, ypač po rokiruotės, jiems įžeidžiama ir žeminama“. .
Būtent šie žmonės dabar emigruoja iš Rusijos, skirtingai nei 1990 metais, kai išvažiavo neturinti gyvenimo lėšų inteligentija, sako L.Gudkovas.
„Atmetamos tos sampratos, kuriomis jie vadovavosi, tos galimybės, kurios šia yra. Labai didelė administracinės savivalė, korupcija. Mažos socialinės garantijos, medicina, pensijos“, – išvardijo jis dabartinės emigracijos priežastis.
