Įžvelgė „chemtreilus“
Vienas „Twitter“ vartotojas, naudodamasis gamtos katastrofa, ėmė skleisti sąmokslo teorijas. Savo paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame pasakojama apie tariamas geoinžinerijos pasekmes žemės klimatui.
Prie filmuko teigiama, kad neseniai vykęs žemės drebėjimas susijęs su HAARP (High-frequency Active Auroral Research Program) – moksline veikla, kuria siekiama ištirti jonosferos savybes ir elgseną.
Taip pat skaitykite: Melagienų nereikėjo laukti ilgai: žemės drebėjimų priežastį „surado“ Aliaskoje
„HAARP naudojama klimato kaitos darbotvarkei pastiprinti, o žmonija už tai moka. Turėsime visi susivienyti, kad užbaigtume geoinžineriją... Tuo reikia dalintis“, – teigiama vaizdo įrašo aprašyme.
Iš grotažymių – „Turkija“, „žemės drebėjimas“, „Turkijos žemės drebėjimas“ – galima suprasti, kad ši programa siejama su Turkijoje įvykusiais žemės drebėjimais.
Vaizdo įraše matyti skrendantis lėktuvas, neva po savęs paliekantis vadinamuosius „chemtreilus“ – ritinio formos debesis. Balsas už kadro pasakoja, esą tokiu būdu keičiamas oras ir tuo pačiu – visos Žemės klimatas.
Vaizdo įraše iš tiesų užfiksuotas gaisrų gesinimo lėktuvas „747 Supertanker”. Iš viso buvo sukurti keturi šio modelio lėktuvai, kurių paskirtis buvo gesinti didelio masto gaisrus.
Taip pat skaitykite: Lėktuvų paliktos baltos juostos vėl gąsdina: bijo ir saulės užtemdymo, ir ligų
Tariamai matomas „chemtreilas“ tėra iš lėktuvo variklio išmetamo kondensato susidaręs ritinio formos debesis. Tokie debesys susidaro, kai šiltą ir drėgną orą pakelia po juo judantis lietaus atšaldytas oras. Šiuo atveju šiltas oras susidaro gaisro metu, o lietų imituoja lėktuvo išmetamas vanduo. Kaip dirba šis lėktuvas, galima pamatyti „Youtube“ kanale.
Cunamių buvo, bet kitur
Kitas „Twitter“ vartotojas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota besiartinanti didžiulė cunamio banga, galiausiai pasiekianti krantą.
Šis įrašas per savaitę sulaukė maždaug 240 tūkst. peržiūrų. Jo aprašyme teigiama, kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas Turkiją neseniai nusiaubęs žemės drebėjimas. Šiuo įrašu pradėjo dalytis ir „Facebook“ vartotojai.
Tačiau paaiškėjo, kad įvykis iš tiesų buvo nufilmuotas 2018 m. rugsėjo 28 d. Jame užfiksuotas cunamis, nusiaubęs Sulavesio salą Indonezijoje. Jis buvo prieš tai įvykusio žemės drebėjimo pasekmė. Iškart po katastrofos ši vaizdo įrašą paskelbė naujienų agentūra „Reuters“.
Kitoje „Twitter“ paskyroje buvo pasidalyta vaizdo įrašu su dar vienu cunamiu. Klipe matomi žmonės, besistengiantys greitai pasišalinti iš paplūdimio, netikėtai užklupus didžiulei bangai. Aprašyme skelbiama, kad ši vaizdo medžiaga taip pat užfiksuota Turkijoje.
Iš tiesų ši nelaimė buvo užfiksuota Durbane (Pietų Afrika). Vaizdo įrašas internete pasirodė dar 2017 m.
Apie pakilusias didžiules bangas tuo metu informavo žiniasklaida. Jos pranešimuose matomi ir kiti cunamio vaizdo įrašai.
Turkijos nelaimių ir nepaprastųjų situacijų valdymo organizacija (AFAD) po katastrofos patikino, kad po žemės drebėjimų rytinei Viduržemio jūros pakrantei cunamio grėsmės tuo metu nebuvo.
Supainiojo ir su Japonija
Kitame vaizdo įraše, tariamai nufilmuotame Turkijoje vykusio žemės drebėjimo metu, matyti pastatas, kurio viena siena po truputį skyla ir galiausiai visiškai nukrenta ant gatvės.
Aprašyme teigiama, kad tai yra išskirtinė medžiaga, nufilmuota Turkijoje vykusios gamtos katastrofos metu. Tačiau iš tiesų šis incidentas buvo užfiksuotas 2016 m. Tokijuje.
Pasak Japonijos žiniasklaidos, šis incidentas užfiksuotas 2016 m. balandžio 17 d.
Teigiama, kad stiprus vėjo gūsis nupūtė dešimtis metalinių plokščių ir pastolių, kurie buvo pastatyti aplink devynių aukštų pastatą netoli didelės sankryžos Tamoje, vakarų Tokijuje. Šį pastatą tuo metu jau buvo numatyta nugriauti. Incidento metu niekas nebuvo sužeistas.
Apokaliptinis paukščių skrydis – ne Turkijoje
Klaidingai pristatytas ir vaizdo įrašas, kuriame matyti virš greitkelio skrendančių paukščių būrys. Šiuo vaizdo įrašu buvo pasidalyta „Twitter“, kur jį peržiūrėjo jau daugiau nei 18 tūkst. žmonių.
Aprašyme teigiama, kad veiksmas užfiksuotas prieš žemės drebėjimą Turkijoje. Pasinaudojus atbuline vaizdo paieškos sistema, šį filmuką galima rasti ne viename portale ir tinklalapyje (čia, čia, čia).
Ši vaizdo medžiaga iš tiesų buvo užfiksuota Hiustone (Teksaso valstija) 2017 m. sausį, dauguma žiniasklaidos priemonių nufilmuotą vaizdo įrašą palygino su scena iš Alfredo Hitchcocko filmo.
Vaizdas iš ankstesnio žemės drebėjimo
Dar viename filmuke, paskelbtame „Twitter“, rodomi stebėjimo kameromis užfiksuoti vaizdai. Matyti virtuvės darbuotojai, prasidėjus žemės drebėjimui puolantys slėptis po stalais ir galiausiai pabėgantys iš patalpos. Aprašyme teigiama, kad buvo filmuota pastarojo žemės drebėjimo metu.
Iš tiesų vaizdas buvo įamžintas 2020 m. spalio 30 d. Egėjo jūros pakrantėje vykusio žemės drebėjimo metu. Identišką vaizdo klipą galima rasti „Youtube“. Dešiniajame viršutiniame kampe esantis logotipas patvirtinta, kad tai yra tas pats vaizdo įrašas.
Tą pačią vaizdo medžiagą 2020 m. taip pat paskelbė žinių kanalas „MEHR News“.
Šio žemės drebėjimo stiprumas siekė 7 balus, jo metu Turkijoje ir Graikijoje žuvo 116 žmonių, ypač stipriai nukentėjo Izmiro miestas Turkijoje.
Sprogimo irgi nebuvo
„Twitter“ paviešintas ir tariamai sprogimo, įvykusio Turkijoje po dviejų galingų žemės drebėjimų, vaizdo įrašas. Jame įamžintas didžiulis sprogimas, kurio pagrindine „auka“ tapo didelis pastatas šalia vandens telkinio.
Iš tiesų čia matomas 2020 m. rugpjūtį Beiruto uoste, kur tuo metu buvo laikoma daugiau kaip 2,7 tūkst. tonų amonio nitrato, įvykęs sprogimas. Apie šį įvykį buvo plačiai skelbiame žiniasklaidoje, ne viename reportaže rodomas tas pats kadras.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
