Išsiunčiami diplomatai turėjo Užsienio reikalų ministerijos suteiktą diplomatinį rangą, abu vykdė su žvalgyba susijusią veiklą, nurodė G.Landsbergis.
Latvija ir Estija taip pat išsiunčia po vieną po diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją.
„Turime aiškius argumentus“
„Kalbėjau su daugiau ministrų, informuodamas apie vykstančias diskusijas. Kai kurie iš jų informavo mane apie prasidedančias diskusijas kitose valstybėse ir lūkestį, kad jie galės prisijungti prie Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
G.Landsbergis sakė besitikintis proporcingo Rusijos atsako.
G.Landsbergis: mano pozicija yra tokia, kad Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau po priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų.
„Nepaisant to, kad mes nepritariame tokiam veiksmui ir turime aiškius argumentus, kodėl tai padarėme, tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti toks.
Jei Rusija imtųsi griežtesnio nei yra įpratusi atsako, tai yra jei neproporcingai sureaguotų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – kalbėjo URM vadovas.
„Mano pozicija yra tokia, kad Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau po priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų. Dabar Čekijos kolegos atkreipė dėmesį į beprecedenčius atvejus“, – kalbėjo ministras.
„Reikėjo taip pasielgti“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Laurynas Jonavičius Vilniaus sprendimą išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus pavadino „nuosekliu“.
„Jei taip nebūtų buvę pasielgta, tada manyčiau, kad kiltų daug klausimų dėl mūsų užsienio politikos ir visų deklaruojamų principų“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Jis sutiko, kad galbūt ne visos ES ir NATO narės paseks Baltijos šalių pavyzdžiu, bet pridūrė: „Jeigu mes to nebūtume padarę, visi mūsų argumentai, kurie buvo anksčiau išsakomi mums norint vieningumo ir palaikymo, būtų nuėję perniek. Buvo privalu padaryti tai, ką padarėme“, – teigė analitikas.
„Džiaugiuosi šiuo ministro sprendimu. Komitete jau trečiadienį priėmėme politinę solidarumo su Čekija deklaracija, kurioje įvardijome Rusiją kaip teroristinius veiksmus skatinančią valstybę.
Šis ministerijos žingsnis – solidarumas ne tik politiniu lygiu, bet ir veiksmais. Aš tai nuoširdžiai sveikinu ir tikiuosi, kad prie mūsų prisijungs kiti sąjungininkai“, – 15min teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Jis neatmeta, kad Rusija gali reaguoti iš Lietuvos ambasados Maskvoje išsiųsdama daugiau darbuotojų. Esą Kremliui tai įprasta.
„Rusijos atsakas visada yra asimetriškas ir provokuojantis. Kiekviena šalis sprendžia pagal savo situaciją“, – tvirtino Ž.Pavilionis.
Tiesa, Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis penktadienį pareiškė, kad Maskvos atsakas į Lietuvos, Latvijos ir Estijos sprendimą išsiųsti rusų diplomatų bus „greitas ir proporcingas“.
Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje išreiškė pasirengimą padėti Čekijos Respublikos ambasadai Rusijoje atlikti tas funkcijas, kurios galėtų sutrikti Maskvai nurodžius drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Aistros dėl sandėlio sprogdinimo
Praėjusią savaitę Praha apkaltino Rusijos karinę žvalgybą (GRU) dėl 2014 metais surengto dviejų aukų pareikalavusio sprogdinimo amunicijos sandėlyje šalies teritorijoje.
Pirmadienį savo postus paliko 18 rusų diplomatų, kuriuos čekų žvalgyba identifikavo kaip šnipus. Rusija atsakė išsiųsdama 20 čekų diplomatų, dirbusių Maskvoje.
Ketvirtadienį Čekija paskelbė, kad iki gegužės pabaigos 63 Rusijos ambasados darbuotojai turės palikti šalį.
Su Čekija solidarizavosi ir Slovakija, išsiuntusi tris rusų diplomatus.
Slovakijos premjeras Eduardas Hegeris sakė, kad šalis priėmė tokį sprendimą „po pastarųjų įvykių Čekijoje ir nuodugniai įvertinusi mūsų žvalgybos tarnybų, glaudžiai bendradarbiaujančių su mūsų sąjungininkų žvalgybos tarnybomis, informaciją“.
