 |
| Sužeistas greitojo traukinio mašinistas Francisco Jose Garzonas Amo |
Paskutiniais duomenimis, sužeistų yra 130, 83 iš jų vis dar skirtingose Galisijos (šiaurės Ispanija) ligoninėse. Trečdalis jų – sunkios būklės, rašo elpais.com. Pagalbos ranką tiesia visi – viešbučiai nemokamai apnakvindina aukų artimuosius, taksistai už vežimą mieste neima nė cento.
Šiuo metu identifikuoti jau 73 mirusieji, keli žmonės dar neatpažinti. Daugiau nei 80 traukinio keleivių guli ligoninėse, trečdalis jų – kritinės būklės. Penktadienio rytą pagerėjo vienos mažametės mergaitės būklė, dar trys vaikai guli reanimacijoje. Visi likę pacientai – suaugusieji.
Galisijos medikai, šiomis dienomis atostogavę, grįžo į darbo vietas iš karto po tragedijos, kur vyksta nuolatinė sužeistųjų priežiūra ir atliekamos operacijos. Žmonės, pasiryžę duoti kraujo, užplūdo Galisijos ligonines, vos tik sužinojo apie nelaimę. Vos per pirmą naktį sulaukta tiek kraujo, kad būtų galima atlikti 2000 operacijų. Viešbučiai, nakvynės namai nemokamai apnakvydina tragedijos aukų šeimos narius, kurie nuolatos budi prie artimųjų arba laukia žinių apie jų būklę.
Netoli vietos, kur nuo bėgių nuvažiavo traukinys, įkurta „improvizuota ligoninė“, kurioje kartu su medikais bendradarbiavo šalia esančio Angrois rajono gyventojai. Čia buvo dalinamos spalvotos kortelės, pagal kurias buvo galima identifikuoti sužalojimų stiprumą ir organizuoti sužeistų keleivių pervežimą į miesto ligonines.
Kaip ir po bet kurios didelės tragedijos, į dienos šviesą išlenda lemtingi atsitiktinumai. Vienas iš keleivių, Manuelis, iš Madrido į Santjago de Kompostelą važinėdavo dažnai. Tačiau visuomet kelionės būdavo lėktuvu arba automobiliu. Jo pusbroliai pasakoja, kad Manuelis pirmą kartą gyvenime nusprendė į Galisiją vykti traukiniu.
Tomo Lopezo Briono dėdė pasakoja, kad sūnėnas iš Alikantės, kartu su grupe draugų nusprendė nustebinti draugus iš La Korunijos. Būdami visai šalia Santjago de Kompostelos, jie paskambino draugams pranešti, kad yra Galisijoje. Telefono skambutis buvo nutrauktas tragiškos avarijos.
Taip pat ligoninės koridoriuose girdėtos ir istorijos, vertusios susimąstyti apie tai, ar egzistuoja likimas, ar ne. Avarijoje žuvusi moteris kelionės metu apsikeitė vietomis su vienu jaunuoliu. Būtent jis, užėmęs jos vietą, vėliau išgyveno, o moteris mirė. Dar viena moteris, aukštas pareigas užimančio bankininko žmona, vyko į Galisiją praleisti šventinio savaitgalio su vyru, bet paskutinę minutę apsigalvojo ir liko Madride.
Vieno žinomiausių Ispanijos humoro serialo „Aida“ scenarijaus autorė Carla Rodriguez Revuelta, sulaukusi draugės iš Santjago de Kompostela kvietimo apsilankyti Galisijoje ir kartu grįžti į sostinę, pasinaudojo šiuo pasiūlymu.
„Kas man galėjo pasakyti, kad, išvykusi aplankyti draugės, būsiu čia. Mano mama visuomet man primindavo – neplanuok, gyvenk šiuo momentu“, – tarpusavyje kalbėjosi moterys ligoninės koridoriuose. Čia keleiviams ir jų artimiesiems buvo parūpinti ir telefonai, ir jų įkrovikliai, ir bevielis internetas, kad pastarieji galėtų susisiekti su draugais ir artimaisiais.
Dėl streso neišvengta ir klaidų bei nesusipratimų. Trečiadienio naktį moteriai iš Toledo pasakyta, kad jos vyras, buvęs traukinyje, yra lengvai sužeistas, bet gyvas. Ketvirtadienį popiet ji sužinojo, kad sutuoktinis mirė. Dėl chaoso jos vyras buvo sumaišytas su kitu žmogumi ir moteriai pateikta klaidinga informacija.
Tragedijos aplinkybės toliau tiriamos.
