Taigi tarp kandidatų į Ukrainos prezidentus – 16 parlamento narių, du buvę Saugumo tarnybos vadovai, komikas, atostogaujantis specialiųjų pajėgų pulkininkas, namų arešte esantis politikos technologas ir du žmonės vardu J.Tymošenko.
Tokią kandidatų gausą galima paaiškinti keliais dalykais. Pirma, procedūra gana paprasta – norintieji tapti kandidatais teturi atnešti pluoštą dokumentų į pastatą Lesios Ukrainkos aikštėje, užpildyti elektroninę turto deklaraciją ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos sąskaitą pervesti 2,5 mln. grivinų (apie 80 tūkst. eurų) – kas, pasirodo, nėra tokia ir didelė suma.
Antra, spalio mėnesį vyks ir rinkimai į Aukščiausiąją Radą, tad dalis kandidatų tiesiog nori apie save priminti rinkėjams.
Trečia, dalis kandidatų Ukrainos rinkimuose tradiciškai atlieka gana techninį vaidmenį – jie gali paskirti savo žmones į rinkimų komisijas, tiesiogiai kritikuoti rinkimų lyderius.
Lenktynių lyderiai
Šiuo metu populiariausias kandidatas yra ne politikas, o tik tokį vaidinantis televizijos seriale.
Volodymyras Zelenskis yra žinomas komikas, populiarios laidos „Vakarinis kvartalas“ kūrėjas ir serialo „Tautos tarnas“ – apie istorijos mokytoją, kuris tampa Ukrainos prezidentu – autorius ir pagrindinio vaidmens atlikėjas.
Savo siekius politikoje jis paskelbė Naujųjų metų išvakarėse su vaizdo klipu, kuriame prezidento stiliumi pasveikino tautą. V. Zelenskio pasiruošimas rinkimams tapo realybės šou, o už jį balsuoti, panašu, ketina ne tik protestuojantis jaunimas.
Sausio apklausų duomenimis, jis yra rinkimų lyderis ir aplenkė antros kadencijos sieksiantį dabartinį prezidentą Petro Porošenką.
Iki Euromaidano pergalės šis stambus verslininkas ir parlamento narys net nebuvo minimas tarp galimų prezidento Viktoro Janukovyčiaus įpėdinių, tačiau sugebėjo laimėti įtemptus 2014-ųjų rinkimus. Kai P. Porošenka pradėjo perrinkimo kampaniją, rinkėjų apklausos rodė, kad jis gali net neišeiti į antrąjį turą, tačiau pats P. Porošenka tvirtina, kad gyvenime nėra pralaimėjęs nė vienų rinkimų.
Sausio mėnesio apklausų duomenimis, už dabartinį prezidentą apsisprendę balsuoti 10,5 proc. rinkėjų, tiek pat, kiek ir už Juliją Tymošenko. Ši politikė du kartus buvo Ukrainos premjerė, du kartus sėdėjo kalėjime, du kartus dalyvavo prezidento rinkimuose ir abu kartus liko antra. Iki visai neseniai ji buvo reitingų lyderė, tačiau sausį ją pralenkė V.Zelenskis.
Beje, buvusi premjerė bus ne vienintelė J. Tymošenko rinkimų biuletenyje. Už ją norintys balsuoti rinkėjai turės būti atsargūs, kad nesupainiotų jos su kitu kandidatu, Jurijumi Tymošenko.
Toliau reitinguose rikiuojasi Jurijus Boiko, kuris kažkada buvo vienas iš Regionų partijos lyderių, o dabar rinkimuose atstovauja vienam iš atskilusių „Opozicijos bloko“ fragmentų. Jis yra laikomas artimu verslininkui Dmytro Firtašui ir judėjimo „Ukrainos pasirinkimas – tautos teisė“ lyderiui Viktorui Medvedčukui, kurio dukros krikšto tėvas yra Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pasak apklausų, 5,2 proc. rinkėjų palaiko Anatolijų Grycenką, buvusį prezidento V. Juščenkos krašto apsaugos ministrą. Jis yra atsargos pulkininkas ir partijos „Pilietinė pozicija“ lyderis. Tai – vienas populiariausių kandidatų, siekiančių patraukti provakarietiškus rinkėjus, nusivylusius ir P. Porošenka, ir J. Tymošenko.
Keistuoliai ir „autsaideriai“
Olegas Liaško yra vienas iš rinkimų ekscentrikų. Radikalų partijos lyderis garsėja populistiniais pareiškimais ir keistais veiksmais: parlamento tribūnoje jis kartą valgė juodžemį, bandė į Aukščiausiąją Radą atsivesti karvę ir parduotuvėse naikino importuotas daržoves. Jo kampanijos simbolis – šakės, kuriomis jis ketina kovoti su netvarka valdžioje. 2013-aisiais jis netgi bandė šakes įsinešti į lėktuvą, skrendantį į Donecką, ketindamas kelti sukilimą prieš Regionų partiją. Sausio mėnesį už jį balsuoti sakė norintys 4,6 proc. apklaustųjų.
Toliau reitinguose seka Oleksandras Ševčenka (2,4 proc.). Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, partijos UKROP (Ukrainos patriotų asociacija – santrumpa reiškia „krapą“) iškeltas kandidatas, siejamas su verslininku Ihoriu Kolomoiskiu. Jis taip pat yra populiariausio Ukrainoje slidinėjimo kurorto „Bukovel“ įkūrėjas.
Andrijus Sadovas, parlamentinės partijos „Savipagalba“ lyderis, o nuo 2006 metų – Lvovo miesto meras, dar 2017-aisiais buvo vienas iš prezidento rinkimų favoritų. Tačiau kortas jam sumaišė „šiukšlių skandalas“, kurį, pasak paties kandidato, sukėlė dabartinio prezidento administracija.
Evgenijus Murajevas (1,7 proc.) yra buvęs Regionų partijos ir iš jos atsiradusio Opozicinio bloko narys, dabar vadovauja nedidelei pernai rudenį įkurtai partijai „Mūsiškiai“. Išgarsėjo dažnai rodydamasis TV kanalo „Newsone“ eteryje.
Oleksandras Vilkulas (1,6 proc.) – dar vienas iš buvusių Regionų partijos narių, vėliau suformavusių „Opozicinį bloką“, o dar vėliau susivaidijusių tarpusavyje. A. Vilkulą remia turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas.
Igoris Smeško (1,4 proc.), buvęs Pagrindinio žvalgybos direktorato prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas, Oranžinės revoliucijos metu vadovavo Ukrainos saugumo tarnybai. Dabar dėsto Kijevo Tarptautinių santykių institute. 2004-ųjų rudenį dalyvavo garsiojoje vakarienėje, kurioje, tvirtinama, buvo apnuodytas anuomet kandidatas į prezidentus V.Juščenka.
Ukrainos prezidento rinkimuose, vyksiančiuose kovo 31 d., dalyvauti užsiregistravo net 44 kandidatai.
Rinkimų statistai
Kiti kandidatai, apklausų duomenimis, neperžengia vieno procento ribos. Keli sakiniai apie kiekvieną, abėcėlės tvarka.
Genadijus Balašovas. Vadovauja nedidelei partijai „5.10“, kuri siūlė Ukrainą paversti mokesčių ofšoru, pririšti grivinos kursą prie dolerio ir atleisti bent 80 proc. parazituojančių valstybės tarnautojų, o 2014-aisiais ragino nutraukti Rusijos dujų tranzitą į Europą. Rusijos tyrimų komitetas nori jį suimti už neapykantos kurstymą prieš rusų tautybės žmones.
Romanas Besmertnas. Istorijos mokytojas iš Kijevo krašto. Pirmą kartą išrinktas į Ukrainos parlamentą 1994 metais, Oranžinės revoliucijos metu buvo palapinių stovyklos vadas, prezidento Viktoro Juščenkos partijos „Mūsų Ukraina“ lyderis, prezidento Viktoro Janukovyčiaus ambasadorius Baltarusijoje. Į valdžią atėjus Petro Porošenkai, jis kurį laiką buvo Kijevo atstovas Minsko derybose. Į prezidentus balotiruojasi todėl, kad „nusibodo nešioti šovinius tiems, kurie nemoka šaudyti“.
Olga Bogomolec. Gydytoja, medicinos mokslų daktarė, o jos prosenelio garbei pavadintas Kijevo medicinos universitetas. Savo rinkimų kampaniją pradėjo žodžiais „mūsų šalis serga“. Organizavo medicinos punktą Euromaidane, o vėliau išrinkta į Aukščiausiąją Radą su P.Porošenkos bloku.
Ina Bogoslovska. Iki 2013-ųjų buvo V. Janukovyčiaus Regionų partijos politinės tarybos narė, „liberaliojo“ sparno atstovė, tačiau pasitraukė po Maidano įvykių. Viena seniausių Julijos Tymošenko asmeninių oponenčių. Prieš pradėdama savo rinkimų kampaniją ragino P.Porošenką nesiekti antros kadencijos.
Viktoras Bondaras. Tapo prezidento V. Juščenkos susisiekimo ministru, būdamas 29 metų. Vėliau, iki 2014-ųjų vasario, buvo „Regionų partijos“ frakcijos narys, o 2015-aisiais ėmė vadovauti „Atgimimo“ partijai, kuri jį ir iškėlė.
Oleksandras Danyliukas. Teisininkas pagal išsilavinimą, tvirtina, kad neketina laimėti rinkimų, jo tikslas yra užkirsti kelią destabilizacijai ir „rusų revanšui“. V.Janukovyčiaus prezidentavimo metu A.Danyliukas prisidėjo organizuojant protestus prieš priimtą mokesčių kodeksą, o Euromaidano metu su bendražygiais užėmė ministerijų pastatus Kijeve.
Jurijus Derevjanka. Prie jokios frakcijos neprisijungęs Aukščiausiosios Rados narys į politiką atėjo iš verslo. Jis tvirtina, kad dar būdamas 24-erių užsidirbo milijonus iš IT, farmacijos, nekilnojamojo turto, poligrafijos, metalų prekybos ir netgi animacinių filmų. Jis buvo artimiausias Michailo Saakašvilio, kai šis buvo Odesos gubernatorius, bendražygis ir šio Naujųjų jėgų judėjimo vienas iš lyderių. Vis dėlto pernai gruodį kartu su 19 regiono organizacijų jis paliko partiją.
Dmytro Dobrodomovas. Buvęs žurnalistas iš Lvovo ir TV laidos „Tautos kontrolė“ vedėjas, o dabar taip pat pavadintos partijos lyderis, jokiai frakcijai nepriklausantis Aukščiausiosios Rados deputatas. Dar vienas M.Saakašvilio bendražygis.
Mykola Gaberas. Biologas, 11 metų tyrinėjęs Černobylio zoną, ketverius metus Aukščiausiosios Rados deputatas. 1998-aisiais tapo Ukrainos patriotinės partijos lyderiu, nuo to laiko nesėkmingai bandė patekti į parlamentą.
Dmytro Gnapas. Buvęs žurnalistas, iš kurio komandos Slidstvo.info tyrimų ukrainiečiai sužinojo apie P.Porošenkos finansinius reikalus „Panamos dokumentuose“ ir Pavelo Šeremeto nužudymo tyrimo klaidas. Į prezidentus jį iškėlė jauna partija „Žmonių galia“ ir iškart pateko į skandalą – pasak žiniasklaidos, jis žadėjo, tačiau nedovanojo kariuomenei 15 tūkst. eurų, kuriuos jo komanda gavo už indėlį į Rytų Europos žurnalistiką.
Sergijus Kaplinas. Aukščiausiosios Rados deputatas, vadovavo nedidelei Paprastų žmonių partijai, kuri vėliau buvo perkrikštyta Socialdemokratų partija. Jis nepyksta, kai jį vadina populistu. Kai J.Tymošenko pažadėjo laimėjusi rinkimus sumažinti dujų kainas dvigubai, jis visoje šalyje iškabino plakatus, žadėdamas kuro kainas sumažinti keturgubai.
Jurijus Karmazinas. Buvęs Odesos prokuroras ir teisėjas, keturis kartus išrinktas į Aukščiausiąją Radą. Pernai gegužę išrinktas „visos Ukrainos kazokų etmonu“ vietoje buvusio etmono, prezidento V.Juščenkos.
Ilja Kyva. Buvęs Nacionalinės policijos kovos su narkotikais departamento direktorius, Ukrainos kiemo futbolo federacijos vadovas, kuria brutalų mačo įvaizdį. Garsėja seksizmu, homofobija ir ekscentriškais pareiškimais, pavyzdžiui: „Aš pasiruošęs praeiti melo detektorių. Bet ar melo detektorius pasiruošęs praeiti mane?“
Arkadijus Kornackis. Verslininkas–ūkininkas iš Nikolajevo srities, iki 2005-ųjų buvo Rusijos pilietis. Aukščiausiosios Rados deputatas, Petro Porošenkos bloko narys. Savo programoje žada atimti valdžią iš dabartinio politikos elito, įvykdyti liustraciją ir įsteigti tarptautinį korupcijos tribunolą.
Ruslanas Košulynskis. Buvęs Aukščiausiosios Rados vicepirmininkas, dabar Lvovo srities tarybos vicepirmininkas. Jis pristatomas kaip vienintelis nacionalistų kandidatas, jo nominaciją parėmė nacionalistinės partijos ir organizacijos „Laisvė“, Ukrainos nacionalistų kongresas, Ukrainos nacionalistų organizacija, C14 ir Rusijoje uždraustas „Dešinysis sektorius“.
Viktoras Kryvenka. V.Juščenkos prezidentavimo metu V.Kryvenka buvo Ukrainos nacionalinės kosmoso agentūros direktoriaus pavaduotojas. Prie V.Janukovyčiaus jis patarinėjo koncernams „Ukrspeceksport“ ir „Ukroboronprop“, užsiimančiais ginklų gamyba ir eksportu. Dabar jis yra parlamento narys ir partijos „Ukrainos tautos sąjūdis“, kuri save kildina iš 1989-ųjų socialinių ir politinių judėjimų, lyderis.
Sergijus Krivonosas. Pulkininkas, pirmasis elitinių Specialiųjų operacijų pajėgų vado pavaduotojas, kurio kandidatūrą iškėlė „Karių ATO“ partija. Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė išplatino pareiškimą, kad prezidento rinkimuose S.Krivonosas dalyvauja savo iniciatyva ir tai nesusiję su šalies ginkluotosiomis pajėgomis. Kandidatas į tai reagavo pasiimdamas atostogų kampanijai vykdyti.
Vitalijus Kupris. Verslininkas ir parlamentaras. Jis ragina uždrausti valstybės pareigūnams ir jų šeimų nariams keliauti į Rusiją – ir teisti V.Putiną Hagos tribunole.
Julija Litvinenko. Žurnalistė, kurios paskutinė darbovietė – prezidentui palankus TV kanalas „Tiesus“. Apie ketinimus balotiruotis į prezidentus paskelbė sausio mėnesį, o savo kampanijos klipuose žada politikams užduoti „nepatogius klausimus apie griaučius spintose“.
Oleksandras Morozas. Ukrainos politikos senbuvis, į Aukščiausiąją Radą pirmą kartą išrinktas 1990-aisiais, du kartus buvo jos pirmininkas. 2006-aisiais iš „oranžinės“ stovyklos perėjo pas V.Janukovyčių, už ką buvę bendražygiai apkaltino išdavyste.
Ruslanas Rygovanovas. Anot rinkimų komisijai pateiktų dokumentų, jis yra laikinasis Sevastopolio jūrų žvejybos uosto vadovas, registruotas Horlivkoje, kuri yra liaudies respublika pasiskelbusiame Donecke. Yra kalbėjęs Rusijos televizijos eteryje kaip politologas, už ką buvo atleistas iš vienos parlamento narės padėjėjo–konsultanto pareigų.
Vitalijus Skocikas. Žirgų veisimo ir bitininkystės profesorius Nacionaliniame gyvybės ir aplinkos mokslų universitete. 2014–2018 vadovavo Ukrainos agrarinei partijai, kuri vykdė aktyvią reklamos kampaniją ir neblogai pasirodė savivaldybių rinkimuose, bet pernai rudenį buvo iš jos išmestas ir paskelbė, kad partija buvo užgrobta.
Oleksandras Solovjovas. Policijos atsargos pulkininkas, partijos „Protinga galia“ lyderis, vykęs į Luhanską pasirašyti „tautos taikos deklaracijos“ su vietiniais. Verslininkas Borisas Germanas, nuteistas už žurnalisto Arkadijaus Babčenkos „nužudymo“ organizavimą, sakė, kad „Protinga galia“ finansuojama iš „asmeninio V.Putino fondo“. Vėliau apie rusišką finansavimą pranešė ir Ukrainos saugumo tarnyba, tačiau partija kaltinimus neigia.
Igoris Ševčenka. Ukrainos ekologijos ministras 2014-2015 metais. Dabartinės kampanijos metu rinkėjams jau įsiminė jo stendai, kuriuose jis ieškojo mylimosios, ir „Davoso kepuraitės“: kandidatas „Facebooke“ pasigyrė, kad sugebėjo gauti penkias kepuraites, kurios buvo dalinamos Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams nemokamai.
Sergijus Taruta. Prieš Donbaso konfliktą buvo vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, bendrovės „Donbaso pramonės sąjunga“ bendrasavininkis. 2014-aisiais šešis mėnesius buvo Donecko gubernatorius, tada buvo išrinktas į parlamentą, įkūrė savo partiją ir kritikuoja P.Porošenką.
Jurijus Tymošenko. Baigė profesinę mokyklą, dirbo dažytoju, vairuotoju, su nacionaline gvardija kovojo Donbase, o vėliau dalyvavo parlamento rinkimuose gimtojo Ivano–Frankivsko vienmandatėje apygardoje. Žiniasklaida įtaria, kad rinkimuose jis dalyvauja vien todėl, kad jo pavardė ir inicialai – J.Tymošenko – visiškai sutampa su buvusios premjerės Julijos Tymošenko.
Oleksandras Vaščenka. Verslininkas, visuomeninės organizacijos „Tautos valdžia“ – kuri neturi puslapio internete – vadas ir TV bendrovės AV-TV – kuri nieko netransliuoja – vadovas. Rinkimų programoje žada vesti Ukrainą „specialiu orumo ir laisvės, vystymosi ir gerovės keliu“.
Vasylis Žuravliovas. Verslininkas, Mariupolio futbolo federacijos vadovas, nedidelės partijos „Stabilumas“ lyderis. Jis tvirtino, kad V. Putinas nupirko pergales Rusijos rinktinei 2018-ųjų pasaulio čempionate, o kai komanda pralaimėjo ketvirtfinalyje, socialiniuose tinkluose parašė: „Sudie, neplauta Rusija!“
Reitingai paremti „Socis“ Socialinių ir rinkos tyrimų centro, Kijevo tarptautinio sociologijos instituto ir Razumkovo centro atlikta apklausa sausio 16-29 d.
