Spaudos laisvė – tik stiprioje demokratijoje
Dar niekada informacijos laisvė nebuvo taip glaudžiai susijusi su demokratija. Dar niekada žurnalistai, pranešdami naujienas, taip smarkiai nepykdė laisvės priešų. Dar niekada nebuvo tiek daug cenzūros ir fizinių susidorojimų su žurnalistais atvejų. Išvada paprasta – žmogaus teisių neužtikrinimas ar suvaržymas lemia ir spaudos laisvės suvaržymą. Diktatūros bijo ir draudžia informaciją, ypač jei ji gali joms pakenkti.
Nenuostabu, kad paskutines tris vietas spaudos laisvės indekse šiemet užima tos pačios diktatūros šalys, kurios neužtikrina ir žmogaus teisių – Eritrėjos valstybė Afrikoje, Turkmėnistanas ir Šiaurės Korėja. Virš jų indekse atsidūrė Sirija, Iranas ir Kinija, kurios atrodo praradusios kontaktą su realybe ir įsisukusios į nesveiką terorizmo spiralę. Vos kiek aukščiau – Bahreinas ir Vietnamas su savo režimais. Pastebėta, kad Ugandos Respublikoje ir Baltarusijoje taip pat padaugėjo represijų prieš spaudos laisvę.
Šių metų indekso viršūnėje atsidūrė šalys, užtikrinančios pagrindines laisves: Suomija, Norvegija ir Nyderlandai. Tai primena, kad žiniasklaidos nepriklausomybė gali būti išlaikoma tik stipriose demokratijose ir kad demokratijai būtina spaudos laisvė. Svarbu paminėti, kad į pirmąjį indekso dvidešimtuką pateko ir dvi Afrikos šalys – Žaliojo Kyšulio Respublika ir Namibija, kuriose 2011 metais nebuvo užfiksuota bandymų varžyti žiniasklaidą.
Dar niekada informacijos laisvė nebuvo taip glaudžiai susijusi su demokratija. Dar niekada žurnalistai, pranešdami naujienas, taip smarkiai nepykdė laisvės priešų. Dar niekada nebuvo tiek daug cenzūros ir fizinių susidorojimų su žurnalistais atvejų.
Protestų judėjimų įtaka spaudos laisvei
Arabų pasauliui 2011-ieji buvo svarbių sukilimų, pasipriešinimų metai, pavadinti Arabų pavasariu. Tačiau pokyčiai skirtingai atsiliepė spaudos laisvei įvairiose Arabų šalyse. Pavyzdžiui, Tunisas (134 vieta), davęs pradžią demokratiniam režimui, spaudos laisvės reitingo indekse pakilo 30 vietų, o Bahreinas (173 vieta) dėl negailestingo demokratinių judėjimų persekiojimo, teismų žmogaus teisių gynėjams ir visų laisvių suvaržymo šalyje nukrito 29 vietomis žemiau.
Libija atvertė naują lapą po Moammaro Gadhafio nuvertimo, o Jemenas pasidavė smurtui tarp prezidento Ali Abdallah Saleho rėmėjų ir oponentų, užimdamas 171 indekso vietą. Egiptas, kuriame žurnalistai vasario, lapkričio ir gruodžio mėnesiais patyrė ypatingą prievartą ir persekiojimą, nukrito 39 pozicijomis žemyn.
Jau anksčiau prastai vertinta Sirija nusileido į dar žemesnę – 176 vietą – spaudos laisvės reitingo indekse, nes visiška cenzūra, visų sričių suvaržymas, smurtas ir valdžios manipuliacijos nebepaliko jokių galimybių žurnalistams atlikti savo darbą.
Kitose pasaulio vietose demokratiniai judėjimai, bandę pasekti Arabų pasaulio pavyzdžiu, buvo šiurkščiai numalšinti. Daug kovojusių žmonių areštuota Vietname (172 vieta), Kinijoje (174), kurioje, siekiant numalšinti visuomenės pasipriešinimą, imta cenzūruoti internetą. Dramatiškai išaugo suėmimų skaičius Azerbaidžane (162 vieta), kur Ilhamo Alijevo vadovaujama valdžia nesivaržė į kalėjimus sodinti interneto vartotojų, išreiškusių savo nuomonę, grobti oponuojančių žurnalistų ir drausti užsienio reporteriams dirbti, taip sukurdama tik sau palankios informacijos lauką.
Šiais metais spaudos laisvės reitingo indekse 27 vietomis nukrito ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kuriose buvo suimta nemažai žurnalistų, informavusių apie judėjimo „Užimk Wall Street'ą“ protestus.
Indekse nukrito ir kai kurios Europos šalys
Spaudos laisvės indeksas išryškino skirtumą tarp kai kurių Europos šalių ir likusio žemyno. Griežtos priemonės, taikytos protestuotojams prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, Baltarusiją privertė nusileisti 14 vietų žemyn į 168 vietą. Taip pat ir Turkija (148 vieta), žadėjusi daug teigiamų reformų, įvykdė visą bangą žurnalistų suėmimų šalyje.
Europos Sąjungoje taip pat yra atskirtis tarp tokių visada pirmaujančių spaudos laisvės reitingo indekse šalių kaip Suomija ar Nyderlandai ir šalių, tokių kaip Bulgarija (80 vieta), Graikija (70 vieta) ir Italija (61 vieta), kuriose dėl politinės valios stokos nėra tinkamai užtikrinama spaudos laisvė.
Europos Sąjungoje taip pat yra atskirtis tarp tokių visada pirmaujančių šalių kaip Suomija ar Nyderlandai ir šalių, tokių kaip Bulgarija (80 vieta), Graikija (70 vieta) ir Italija (61 vieta), kuriose dėl politinės valios stokos nėra tinkamai užtikrinama spaudos laisvė.
Lietuva šių metų spaudos laisvės reitingo indekse užėmė 30 vietą, kurią pasidalijo su Australija.
Spaudos laisvė yra iššūkis, kurį sau turėtų išsikelti Balkanų šalys, norinčios patekti į Europos Sąjungą.
Nevaržomas smurtas prieš žurnalistus
Daug šalių reitinge išskirtos dėl jose įsigalėjusios smurto kultūros prieš žiniasklaidos atstovus. Situaciją bus sunku pakeisti, jei šiose šalyse nebus užtikrinta efektyvi kova prieš nebaudžiamumą. Antrus metus iš eilės Pakistanas (151 vieta) buvo ta šalis, kurioje gyvybės neteko daugiausia žurnalistų. Somalis (164 vieta) vis dar neranda išeities iš chaoso, kuris tęsiasi daugiau nei 20 metų ir už kurį žurnalistai sumoka didelę kainą. Irakas (152 vieta) nukrito 22 vietomis spaudos laisvės reitingo indekse ir artėja prie 2008 metais užimtos žemiausios – 158 vietos.
Ryškūs pokyčiai reitinge
Pietų Sudanas – nauja tauta, pasitinkanti naujus iššūkius, į indeksą pateko, užimdama garbingą 111 vietą – tai yra didelis teigiamas šuolis nuo vienos blogiausiai vertinamos pasaulio valstybės – Sudano (170 vieta).
Mianmaras (169 vieta) dėl neseniai įvykusių politinių pokyčių šiek tiek pakilo spaudos laisvės reitingo indekse, suteikdamas vilčių, kurios dar turi pasiteisinti.
Nigerio Respublika (29 vieta) dėl sėkmingų politinių pokyčių patyrė didžiausią pakilimą per pastaruosius metus – 75 pozicijomis. Tačiau kita Afrikos šalis nukrito daugiausia vietų žemyn. Rytų Afrikos diktatūrinė valstybė Džibutis nusileido 49 vietomis į 159 poziciją.