Tokio žingsnio, dėl kurio prireiktų surengti pirmalaikius rinkimus 15 šalies regionų, perspektyva iškilo, tyrėjams siekiant įrodyti ryšį tarp „Auksinės aušros“ narių ir vieno muzikanto antifašisto nužudymo praeitą savaitę.
„Išnaudosime visas mums prieinamas konstitucines teises, kad apgintume savo politinę garbę“, – partijos lyderis Nikas Michaloliakas sakė žurnalistams ketvirtadienio vakarą.
„Visos galimybės atviros . Jeigu šalis pateks į nestabilumo ciklą, atsakingi bus tie, kas demonizuoja „Auksinę aušrą“, o ne mes“, – pridūrė jis.
Papildomi rinkimai gali tapti smūgiu premjero Antonio Samaro koalicinei vyriausybei, kuri turi trapią 155 mandatų daugumą 300 vietų parlamente.
Kaip rodo apklausos, parama A.Samaro konservatyviajai partijai yra beveik tokia pati kaip ir radikaliai kairiajai partijai „Syriza“, kuri priešinasi Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Graikijai skirtam finansinės pagalbos paketui mainais į griežtas taupymo priemones.
Rugsėjo 18-ąją įvykęs incidentas, per kurį 34-metų hiphopo atlikėją Pavlą Fisą nudūrė vyras, kuris prisipažino esantis neonacis, paskatino visoje šalyje imtis griežtų veiksmų prieš „Auksinę aušrą“, kurios nariai įtariami įvykdę daugelį ankstesnių atakų prieš migrantus ir politinius varžovus.
Vyriausybės atstovas Simas Kedikoglas penktadienį sakė, kad tyrimas dėl numanomų neteisėtų „Auksinės aušros“ narių veiksmų turėtų būti baigtas per ateinančias dvi savaites, o žiniasklaida praneša, kad šios partijos įstatymų leidėjai gali būti iškviesti duoti parodymus.
Pasiklausant telefonų pokalbių surinkta informacija gali tapti pagrindu iškelti kaltinimus bent trims „Auksinės aušros“ deputatams, žiniasklaida nurodė penktadienį.
Per praeitais metais vykusius rinkimus 18 „Auksinės aušros“ narių buvo išrinkti į nacionalinį parlamentą, o dar 15 – į regionų tarybas.
Naujausios apklausos rodo, kad šią partiją palaiko apie 7 proc. rinkėjų ir kad jos populiarumas sumažėjo po P.Fiso nužudymo.
Tai reiškia, kad „Auksinė aušra“ veikiausiai netektų daugumos, o galbūt ir visų vietų parlamente, jeigu partija atšauktų savo deputatus ir būtų paskelbti papildomi rinkimai.
Vienas konstitucinės teisės ekspertas penktadienį sakė, kad toks žingsnis būtų „gudrybė iš nevilties“.
„Jeigu jos įstatymų leidėjai atsistatydintų ir būtų surengti papildomi rinkimai ... ji iškristų iš parlamento“, – Atėnų universitete dėstantis konstitucinės teisės profesorius Stavras Cakirakis rašo dienraštyje „Ta Nea“.
