NATO gynybos koledžas Romoje ieško ankstyvųjų ženklų, vadinamųjų „silpnųjų signalų“, kurie gali lemti reikšmingus įvykius, keliančius grėsmę Aljansui.
„Ieškome kažko, kas keičiasi, kas pasisuka kita linkme, nei tikėtasi ar laukta“, – portalui „Business Insider“ sakė Gynybos koledžo Tyrimų skyriaus direktorė Florence Gaub.
Štai keletas galimų scenarijų, kuriuos tiria F.Gaub komanda.
Strateginės įžvalgos
Kasdienis Tyrimų skyriaus darbas apima duomenų tyrimus, pokalbius su NATO pareigūnais, „smegenų šturmo“ sesijas ir scenarijų pratybas su NATO ir valstybių narių pareigūnais, siekiant nustatyti vadinamuosius silpnuosius signalus ir parengti galimus atsakus.
„Silpnasis signalas, žinoma, strateginio prognozavimo srityje yra šventasis gralis, nes jei tendenciją pastebite labai anksti, gaunate daug daugiau laiko į ją reaguoti, – sakė F.Gaub. – Scenarijų nauda taip pat yra ta, kad sumažėja netikėtumo elementas ir sutrumpėja reagavimo laikas.“
Pastaraisiais metais toks darbas tapo vis svarbesnis, nes NATO susiduria su sparčiai besikeičiančia saugumo aplinka: rytiniame NATO flange vyksta Rusijos ir Ukrainos karas, į Baltuosius rūmus sugrįžęs prezidentas Donaldas Trumpas kelia klausimų dėl JAV ateities aljanse, o Kinijos įtaka pasaulyje vis didėja.
Galimas branduolinės kovinės galvutės sprogimas kosmose
F.Gaub sakė, kad šiuo metu jos komanda tiria tokias sritis kaip galimas branduolinės kovinės galvutės sprogimas kosmose, panika dėl spekuliacijų apie DNR genų redagavimo biologinį ginklą, Egipto ir Etiopijos karas dėl Nilo, Rusijos akustinių ginklų naudojimas prieš Ukrainoje dislokuotas taikos palaikymo pajėgas ir Rusijos bandymas raketomis atakuoti vieną iš NATO narių, esančią prie Juodosios jūros.
Nors kai kas gali sakyti, kad tokie scenarijai atrodo neįtikėtini, F.Gaub atkreipė dėmesį į 2020 m. Miuncheno saugumo konferencijoje ES saugumo studijų instituto surengtas pratybas „Kas būtų, jei Rusija ir Kinija taptų sąjungininkėmis“.
Tuo metu daugelis europiečių ir amerikiečių sakė: „To niekada nebus“, – priminė F.Gaub anksčiau dirbusi Europos Sąjungos saugumo studijų instituto direktoriaus pavaduotoja. Tačiau žmonės Azijoje ir Rusijoje sakė, kad „tai jau vyksta“, pridūrė ji.
Po dvejų metų Rusija ir Kinija pasirašė „neribotos“ partnerystės sutartį, pastebi „Business Insider“.
Tyrimų skyrius taip pat rengia pratybų scenarijų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, tačiau F.Gaub atsisakė pateikti daugiau informacijos dėl jos slaptumo.
Nors dauguma skyriaus ataskaitų skelbiamos jo interneto svetainėje, kai kurios publikacijos ir pranešimai įslaptinami, kad nesukeltų „nereikalingos dramos“ ir atgarsių ir kad Pekinas ir Maskva neturėtų lengvos prieigos prie jų.
Scenarijus, kaip Rusija įsivaizduotų branduolinį karą
Vienas iš tokių pavyzdžių – scenarijus, kuriame nagrinėjama, kaip Rusija gali įsivaizduoti branduolinį karą. F.Gaub sakė, kad ataskaitos šia tema paskelbimas „be reikalo“ išgąsdintų plačiąją visuomenę ir kad vis dėlto tai būtų sudėtingas scenarijus, atsižvelgiant į tai, kad vieninteliai istoriniai precedentai – 1945 m. Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas – įvyko tada, kai JAV buvo vienintelė branduolinė galia.
„Pasaulis, kuriame gyvename dabar, kai yra daugiau nei viena branduolinė jėgainė, keičia žaidimą, – kalbėjo F.Gaub. – Jei viena valstybė panaudos branduolinį ginklą, ji susidurs su situacija, kai kitos branduolinį ginklą turinčios šalys gali atsakyti. Dėl to scenarijai tampa daug labiau spekuliatyvūs.“
Didžiausias nerimas, kad sąjungininkai neateitų į pagalbą
Šiuo metu F.Gaub didžiausią nerimą kelia tai, kad Rusijos hibridinė ataka prieš NATO valstybę narę gali paskatinti Aljanso 5-ojo straipsnio, kuriame numatyta, kad ginkluota ataka prieš vieną ar daugiau Aljanso narių Europoje ar Šiaurės Amerikoje laikoma ataka prieš visas Aljanso nares, taikymą, o sąjungininkai į tai nereaguotų.
Rusija įtariama pastaraisiais metais įvykdžiusi dešimtis hibridinių išpuolių prieš NATO – nuo padegimų ir signalų trikdymo iki bandymų nužudyti ir įsilaužimų.
Nė viena valstybė narė iki šiol nesiėmė taikyti NATO 5-ojo straipsnio, reaguodama į tokias atakas, kurių, anot F.Gaub, „daugėja“ ir jos „tampa vis agresyvesnės“.
„Visi NATO nariai bijo, kad 5-asis straipsnis bus pradėtas taikyti ir paaiškės, kad ne visi sąjungininkai jam pritaria“, – pridūrė ji.
Tokie nuogąstavimai pastaraisiais mėnesiais galėjo dar labiau sustiprėti, nes D.Trumpas, kuris ne kartą kritikavo Europos NATO narių išlaidas gynybai, sakė, kad JAV negins sąjungininkių, kurios nepakankamai moka už savo gynybą.
Veiksmingiausias būdas pakenkti NATO sanglaudai – sukurti situaciją, kuri būtų „dviprasmiška pašaliečiams“ ir „aiški viduje“, taip sukeliant nesutarimus Aljanso viduje, tęsė F.Gaub. „Tuomet turėsite tobulą audrą“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad jos komanda nėra „prognozavimo mašina“, nors, anot jos, prognozės buvo daugiau nei 60 proc. tikslios.
„Niekada neturėtume tikėtis, kad viskas bus tiksliai nustatyta, ypač kai kalbama apie juodosios gulbės (nenumatytų įvykių – red. past.) scenarijus, – kalbėjo F.Gaub. – Mes užsiimame mažos tikimybės, didelio poveikio verslu, todėl idealiu atveju neturėtų nutikti nieko iš to, kas, mūsų nuomone, gali nutikti.“
