„Jo šeima patyrė šoką. Dabar svarstome, kas galėtų jam padėti – Ukrainos valdžia, galbūt Marokas, gal žmogaus teisių gynėjai“, – 15min sakė D.Olijnyk.
Apie tai, kad britams Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui bei marokiečiui Saaudunui Brahimui prorusiškų separatistų „teismas“ skyrė mirties bausmę, pranešė prorusiška žiniasklaida. Ji skelbė, kad vyrams tokia bausmė skirta esą už tai, kad jie buvo samdiniai Ukrainos kariuomenėje.
Tačiau D.Olijnyk kalbas apie tai, kad S.Brahimas Ukrainos kariuomenėje buvo samdiniu, paneigė.
„Dar praėjusių metų spalį jis išvyko į kariuomenės mokymus, o šių metų vasarį pateko į aktyvius karinius veiksmus. Jis yra pasirašęs kontraktą su Ukrainos kariuomene, yra oficialus jos karys. Kalbos, kad jis buvo samdinys, yra visiškas melas. Jis kariavo kaip ir kiti Ukrainos kariai“, – sakė D.Olijnyk.
S.Brahimas kariavo 36 jūrų pėstininkų brigadoje, kuri, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atsidūrė viename karščiausių taškų – Mariupolyje.
Apie tai, kad padėtis Mariupolyje sudėtinga, jis neslėpė, nors daug detalių apie įvykius ir nepateikdavo.
„Iš pradžių nežinojau, kad jis Mariupolyje, „Azovstal“ gamykloje. Iš pradžių jis kalbėjo, kad yra kažkur netoli Mariupolio, o vėliau parašė apie „kažkokią“ gamyklą. Pasakojo, kad padėtis labai sudėtinga, motyvacija krenta, nes trūksta maisto, ginkluotės. Paklausiau jo, gal turėčiau kreiptis į savanorius, kurie atveža būtiniausių daiktų, o jis atsakė, kad į vietą, kur yra, savanoriai tikrai nepateks, jie apsupti“, – pasakojo D.Olijnyk.
D.Olijnyk: „|Tokioje padėtyje nežinai ką daryti, kur bėgti. Pirmiausia pradedi jausti neviltį dėl to, kad negali niekuo padėti“.
Ketvirtadienį rusai paviešino vaizdo įrašą, kuriame S.Brahimas pasakojo apie padėtį „Azovstal“. Vaikinas tikino esą nelikus kitos išeities jiems teko pasiduoti.
Šeima patyrė šoką
S.Brahimo šeima yra Maroke. D.Olijnyk sako kalbėjusi su jo seserimi Imam, kuri pripažino, kad šeima patyrė šoką ir nežino, kur kreiptis pagalbos.
„Be abejo, jie labai jaudinasi. Juk suprantate, kad tokioje padėtyje nežinai ką daryti, kur bėgti. Pirmiausia pradedi jausti neviltį dėl to, kad negali niekuo padėti. Jo šeima neturi kažkokių didelių įtakos svertų ir negali tiesiog imti ir ištraukti jį. Todėl pirmiausia apima panika“, – kalbėjo D.Olijnyk.
Pati ji nusprendė nesėdėti rankų sudėjusi ir pirmiausia pagalbos ir patarimų ėmė ieškoti socialiniuose tinkluose – klausė, kur kreiptis, parašė laiškų žiniasklaidai. Teigia, kad separatistams paskelbus apie „teismo“ sprendimą, tiek S.Brahimo, tiek britų istorija nuskambėjo per visą pasaulį.
„Nežinome, ar šis viešumas jam padės. Norime, kad pasaulio visuomenė, vyriausybės, žmogaus teisių gynėjai apie tai žinotų, tik bijome, kad tai jam nepakenktų“, – sakė D.Olijnyk.
Su S.Brahimu D.Olijnyk susipažino prieš metus vakarėlyje. Vaikinas jau trečius metus gyvena Ukrainoje.
„Jis jau pakankamai gerai kalbėjo rusiškai, suprato ukrainiečių kalbą. Sakyčiau, kad jis gana greitai integravosi į mūsų visuomenę, labai myli Ukrainą“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, būdamas vos 18-os metų atvykti į Ukrainą S.Brahimas nusprendė dėl to, kad savo šalyje nematė daug ateities perspektyvų. Be to, norėjo pakeliauti.
„Turbūt kaip ir visi jauni žmonės, tai normalu“, – svarstė D.Olijnyk.
Ukrainoje S.Brahimas įstojo į universitetą – Kyjivo politechnikos institutą. Pasibaigus karui planavo pratęsti studijas.
„Visą laiką palaikėme kontaktą, iki pat tos dienos, kai jis pateko į nelaisvę“, – pasakojo mergina.
Pasak jos, nuo tos dienos su vaikinu susisiekti nebuvo jokios galimybės.
„Apie tai, kad jis pateko į nelaisvę, sužinojome iš propagandistų vaizdo įrašų. Nuo to laiko jam nebuvo leista susisiekti su savo artimaisiais. Girdėjome esą britams buvo leista, bet jam – ne. Nežinome, kokiomis sąlygomis jis laikomas“, – kalbėjo ukrainietė.
L.Truss: „Jie yra karo belaisviai. Šis suklastotas nuteisimas neturi absoliučiai jokio teisėtumo“.
Ji norėtų, kad S.Brahimas žinotų, jog daug žmonių jaudinasi dėl jo, nes galbūt taip jam bus lengviau ištverti.
Sureagavo britų valdžia
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį pareiškė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl Rusijos žiniasklaidos pranešimų, kad promaskvietiški Ukrainos separatistai nuteisė myriop du britus kovotojus, paimtus į nelaisvę rusų pajėgų per kautynes Ukrainoje.
„Be abejo, esame giliai dėl to susirūpinę. Pagal Ženevos konvenciją, karo belaisviams turi būti taikoma kombatantų neliečiamybė, jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose“, – sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas.
Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss savo „Twitter“ žinutėje parašė griežtai smerkianti mirties nuosprendį A.Aslinui ir Sh.Pinneriui.
„Jie yra karo belaisviai. Šis suklastotas nuteisimas neturi absoliučiai jokio teisėtumo. Mano mintys – su kovotojų šeimomis. Toliau darome viską, ką galime, kad juos palaikytume“, – pridūrė ji.
Abu britai balandį pasidavė Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje Mariupolyje, kai po kelias savaites trukusios apsiausties jį užėmė Rusijos pajėgos, rašo „Interfax“.
Separatistai skelbia, kad trys mirties bausme nuteisti kariai dabar turi mėnesį apskųsti šį sprendimą.
