„Pastaruoju metu nuo Šiaurės Korėjos nusisuko ir tos šalys, kurios stengėsi ją įtraukti į dialogą, tad Pchenjanas buvo priverstas reaguoti ir tai padarė priemonėmis, kurias išmano geriausiai, – gasdinimu. Akivaizdu, kad tokiu būdu šalis siekė parodyti esanti vis dar svarbi regione, kad su ja reikia skaitytis ne tik Pietų Korėjai ar kaimynei Japonijai, bet ir Jungtinėms Valstijoms bei apskritai visai pasaulio bendruomenei“, – aiškino K.Andrijauskas.
Pasak jo, tai, kaip toliau klostysis įvykiai šiame regione, nemažai priklausys nuo Pietų Korėjos atsako. Vis dėlto tarptautinių santykių specialistas pabrėžia, kad ši valstybė vargu ar ryšis užpulti civilius objektus Šiaurės Korėjos teritorijoje ir taip suteikti pagrindą karo veiksmų eskalacijai.
Akivaizdu, kad tokiu būdu šalis siekė parodyti vis dar esanti svarbi regione, kad su ja reikia skaitytis.„Šiaurės Korėjos režimas yra sunkiai prognozuojamas, tai viena iš izoliuočiausių valstybių pasaulyje. Taigi tolesnė veiksmų eiga priklausys nuo Seulo atsako. Ši valstybė stengsis išvengti atviro karo konflikto, nes tai destabilizuotų ne tik politinę ir ekonominę šalies pusiausvyrą, bet ir viso regiono padėtį. Tačiau ji taip pat privalo duoti atsaką ir taip pademonstruoti agresoriui bei savo piliečiams, kad yra pajėgi kirsti atgal, o tarptautinei bendruomenei, kad gali kontroliuoti situaciją pasienio ruožuose“, – sakė K.Andrijauskas. Ne mažiau svarbus, pasak specialisto, bus ir Pekino žodis.
Anot specialisto, reaguodama į Šiaurės Korėjos veiksmus, Pietų Korėja greičiausiai imsis atsakomojo jėgos demonstravimo – didesnio oro ar karinių jūrų pajėgų dislokavimo abiejų šalių jūros pasienyje. „Galima laukti diplomatinio apsišaudymo iš abiejų pusių“, – kalbėjo TSPMI specialistas.
