Kaip rašo portalas newsru.com, vienos iš specialiųjų tarnybų darbuotojas pasakojo, kad pati baisiausia akimirka buvo, kai atvykimo salėje, kur gulėjo žuvusiųjų kūnai, beveik vienu metu ėmė skambėti jų mobilieji telefonai.
Visi suprato, kad skambina žuvusiųjų artimieji, kurie ką tik iš žiniasklaidos sužinojo apie teroro aktą Maskvoje.
Į pirmus skambučius milicininkai atsiliepdavo, tačiau vėliau paprasčiausiai išjungdavo mobiliuosius telefonus – pranešti žuvusiųjų artimiesiems apie mirtį daugeliui pareigūnų buvo per sunku. Vieno žuvusiojo mobiliajame buvo užfiksuota net 100 praleistų skambučių.
Specialiųjų tarnybų darbuotojas atsimena ir nemažai kitų širdį spaudžiančių momentų. Jam iki šiol prieš akis stovi vaizdas, kaip salėje, kurioje gulėjo žuvusiųjų kūnai, verkė jaunuolis – oro uoste žuvo jo mylimoji, su kuria po savaitės jie turėjo susituokti.
Specialistas teigia, kad į įvykio vietą iš karto po tragedijos reikėjo atsiųsti psichologų, kad jie, o ne milicininkai bendrautų su žuvusiųjų artimaisiais telefonu. Iš pradžių, anot jo, niekas išvis nebuvo atsakingas už informacijos aukų artimiesiems suteikimą.
