Ankstesnių identifikavimo duomenų patikslinimas
Po pirmojo OSINT tyrimo, kurį 2017 m. atliko „InformNapalm“ Baltarusijos redakcija, buvo nustatyti trys pabėgę buvę „Berkut“ kovotojai, tarnaujantys Baltarusijos milicijoje: Nikolajus Stogorniakas, Sergejus Gavriliakas ir Sergejus Panasenko. Visi jie dabar yra Minsko miesto vykdomojo komiteto OMON GUVD darbuotojai.
Naujo tyrimo metu buvo patvirtinti ne tik ankstesnėje medžiagoje dalyvavusio asmens Sergejaus Panasenkos duomenys, bet ir nustatytas jo vardas, tiksli gimimo data ir vieta.
Panasenko Sergejus Sergejevičius (ukrainietiškai – Panasenko Sergiy Sergijovič)
Gimė 1988 01 02 Anovka kaime (ukrainietiškai Hannivka) Ukrainos TSR Nikolajevo srities Berezansky rajone. Jis gyveno to paties regiono Nikolajevo rajone esančiame Uljanovkos (ukrainietiškai Uljanivka) kaime. Pasibaigus karinei tarnybai armijoje, jis buvo priimtas į specialiosios paskirties milicijos „Berkut“ kuopą prie Vidaus reikalų valdybos Nikolajevo srityje.
2013 m. lapkričio mėn., Nikolajevo dalinio sudėtyje, Panasenko buvo išsiųstas į Kijevą. Po orumo revoliucijos pergalės jis pabėgo į Baltarusiją. Iš Lukašenkos režimo jis gavo pilietybę ir tarnybą Minsko OMON.
Paskelbus ankstesnio tyrimo rezultatus, Panasenko pakeitė savo paskyros pavadinimą socialiniame tinkle VK į Sergejus Černobajevas, iš savo draugų sąrašo ištrynė nuotraukas ir kelias dešimtis kontaktų. Jis taip pat pasinaudojo socialinio tinklo galimybe paversti savo paskyrą privačia, su uždara prieiga prie jos turinio. Tačiau jo profilis yra visiškai išsaugotas žiniatinklio archyvuose. Buvo ištirti visi jo ištrinti kontaktai, kurie leido nustatyti dar kelių šiame tyrime dalyvavusių asmenų tapatybę.
Sergejus Panasenko buvo atpažintas grupinėje nuotraukoje, kurioje taip pat matyti ankstesniame tyrime dalyvavęs asmuo, buvęs „Berkut“ kovotojas ir aktyvus Minsko OMON darbuotojas Nikolajus Stogorniakas.
Panasenko nuotraukoje matomi antpečiai, liudijantys jį esant seržantu. Manomas laipsnis – vyresnysis seržantas.
Atvirų informacijos šaltinių (OSINT) žvalgybos dėka buvo nustatyta, kad Sergejus Panasenko liudijo teismo procese prieš vieną iš Baltarusijos nacionalinio demokratinio judėjimo lyderių Dmitrijų Daškevičių. 2016 m. gruodžio 31 d. Daškevičius buvo sulaikytas prie savo namo ir nuvežtas į Minsko Pervomaiski rajono milicijos skyrių. Pasak jo, tai įvyko be jokio milicijos paaiškinimo. Šią dieną Daškevičius ir jo draugai planavo sutikti Naujuosius metus Minsko centre su baltai-raudonai-baltomis vėliavomis.
-
Dėl nusikaltimų Maidane ieškomas buvęs „Berkut“ vadas dabar malšina protestus Rusijoje
-
Buvęs Ukrainos „Berkut“ vadas protestuotojus dabar muša Maskvoje
-
Rusijos okupantai prieš Ukrainos pajėgas panaudojo sunkiąją artileriją ir minosvaidžius
-
Rusijos elektroninės kovos kompleksas R-330Ž „Žitel“ vėl užfiksuotas Donbase
-
Rusijos reaktyvinės salvinės sistemos 2B26 pirmą kartą pasirodė ESBO stebėjimo misijos pranešime Donbase
Pagal ilgalaikę represijų Baltarusijoje praktiką, policijos pareigūnai teismo posėdžių metu paprastai duoda parodymus prieš visuomenės aktyvistus, kuriuos patys ir areštavo. Dėl administracinio nusižengimo Sergejus Panasenko liudijo prieš Daškevičių, kurio teigimu, aktyvistas neva nepakluso teisėtiems milicijos pareigūno reikalavimams (Baltarusijos Respublikos administracinio kodekso 23 straipsnio 4 dalis), dėl ko Daškevičiui buvo skirta 1150 rublių bauda.
Įdomu, kad arešto metu Daškevičius padarė vaizdo įrašą, kuris visiškai paneigia Panasenkos žodžius.
Taip pat nustatyta, kad Sergejus Panasenko buvo tiesiogiai įtrauktas į fantasmagorinę istoriją suimant du brolius Aleksandrą ir Viktorą Kuvšinovus iš Minsko. Abu atskirai atvyko į VRK pastatą 2020 m. liepos 15 d., norėdami pateikti skundus dėl kandidatų neįregistravimo rinkimų kampanijoje. Nutraukus skundų priėmimą, Aleksandras Kuvšinovas važiavo namo dviračiu, tačiau negalėjo praeiti pro OMON įrengtą kordoną Nepriklausomybės prospekte. Jis buvo sulaikytas ir patalpintas į laikiną sulaikymo centrą Akrestsin gatvėje.
Jo brolis Viktoras Kuvšinovas buvo sulaikytas prie Centrinio pašto pastato, kur uždarius Centrinę rinkimų komisiją, jis ketino paštu pateikti skundą. Abu broliai atsidūrė tame pačiame sulaikytųjų autobuse.
Pažymėtina, kad Kuvšinovus sulaikęs Panasenko iš pradžių teismui pasakė neteisingą faktinio sulaikymo vietą. Atstumas tarp vietos (Miasnikovo g. 26), kurią jis nurodė administracinio nusižengimo protokoluose, ir faktinio sulaikymo vietos (Nezaležnosti pr. 11) yra pusantro kilometro. Pasirodo, kad Sergejus Panasenko per šešerius buvimo Minske metus ir tarnavimą sostinės policijos gretose taip ir nepažino Baltarusijos sostinės centro.
Bylą teismas nusiuntė Minsko Maskvos apygardos vidaus reikalų departamentui peržiūrėti, o po to Aleksandrui ir Viktorui Kuvšinovams buvo paskirtas atitinkamai 10 ir 11 dienų areštas. Pasak Minsko vykdomojo komiteto OMON GUVD vado, Panasenko nedalyvavo visuose teismo posėdžiuose.
Dmitrijus Balaba, jis esą buvo komandiruotėje už Minsko ribų, tačiau kažkaip sugebėjo paliudyti apie savo klaidą dėl brolių sulaikymo vietos.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad jis panaudojo fizinę jėgą prieš Aleksandrą Kuvšinovą. Byloje taip pat yra Sergejaus Panasenkos apklausos protokolas.
Šiame dokumente pateikiamas faktinis ne tik anksčiau nustatytų tikslių Panasenko inicialų ir gimimo datos patvirtinimas, bet ir dokumentiniai įrodymai apie šio buvusio „Berkut“ kovotojo tarnybą Minsko OMON gretose. Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, Sergejus Panasenko, tikėtina, tarnauja Minsko miesto vykdomojo komiteto OMON GUVD 5-ojoje operatyvinėje kuopoje.
Taip pat buvo rasti papildomi įrodymai apie buvusio „Berkut“ nario Sergejaus Gavriliako tarnybą Minsko OMON‘e.
Gavriliakas Sergejus Nikolajevičius (ukrainietiškai – Gavriliakas Sergijus Mikolajovičius)
Gimė 1984 06 02 Zelenoje kaime, Nikolajevo srityje, Ukrainos TSR. Baigęs karinę tarnybą armijoje, jis buvo priimtas į „Berkut“ būrį prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdybos Nikolajevo srityje. 2013 m. lapkričio mėn. išsiųstas į Kijevą Nikolajevo būrio sudėtyje. Po orumo revoliucijos pergalės jis su šeima pabėgo į Baltarusiją.
Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Sergejus Gavriliakas ir kitas Minsko riaušių policininkas Denisas Šarecas dalyvavo sulaikant anarchistą Romaną Chalilovą. Pasak Chalilovo, riaušių policija jį sustabdė gatvėje, norėdama sužinoti jo tapatybę, tačiau, nepaisant to, kad jis davė pasą, jis buvo sulaikytas ir nuvežtas į vidaus reikalų valdybos skyrių.
Gavriliakas ir Šarecas Minsko Zavodskoi apygardos teisme tikino, kad Chalilovas neva griebė jų uniformas, priešinosi ir bandė išprovokuoti muštynes. Šie liudijimai buvo pagrindas apkaltinti Chalilovą nepaklusus policijos reikalavimams (Baltarusijos Respublikos administracinio kodekso 23 straipsnio 4 dalis) ir skirti jam 15 bazinių vienetų dydžio administracinę baudą.
Įdomu tai, kad Sergejus Gavriliakas, atskleidus informaciją apie jo tarnybą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sistemoje, pakeitė savo paskyros VK socialiniame tinkle slapyvardį į Aleksejus Kravčenko, pašalino informaciją apie studijas Nikolajevo nacionaliniame universitete, taip pat pašalino iš kontaktų beveik visus draugus ir nepaliko nei vienos nuotraukos.
Nauji tyrimo figūrantai
Dėka Sergejaus Panasenkos išvalytos VK paskyros ir išanalizavus kontaktus, kuriuos jis išbraukė iš draugų sąrašo, buvo nustatyti nauji tyrimo figūrantai – specialiųjų pajėgų „Berkut“ kovotojai, kurie persikėlė ne tik į Baltarusiją, bet ir į Rusijos okupuoto Ukrainos Krymo teritoriją.
Primakas Anatolijus Anatoljevičius (ukrainietiškai – Primakas Anatolijus Anatolijovičius)
Gimė 1990 m. balandžio 23 d. Ivanovkos kaime, Arbuzinsky rajone, Nikolajevo srityje, Ukrainos TSR. Baigęs karinę tarnybą, jis buvo priimtas į specialiosios paskirties kuopą „Berkut“, esančią prie Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdybos Nikolajevo srityje. Po orumo revoliucijos pergalės jis kartu su kolegomis pabėgo į Baltarusiją. Dabar yra Minsko vykdomojo komiteto OMON GUVD kovotojas.
Anatolijus Primakas pateko į regėjimo lauką kaip Nikolajaus Stogorniako „Berkuto“ kovotojo kolega. Būtent taip jį pažymėjo savo VK paskyros kontaktų sąraše. Minėta Anatolijaus Primako paskyra šiuo metu yra užšaldyta, prieigos prie jos nėra.
Paskyroje pateikiama informacija, iš kurios aišku, kad Anatolijus Primakas studijavo Ukrainos nacionalinėje vidaus reikalų akademijoje.
Atlikus išsamią Nikolajevo „Berkut“ kovotojų paskyrų analizę ir palyginus su Sergejaus Panasenkos ištrintais kontaktais, buvo atrastos dar dvi Anatolijaus Primako paskyros, vienas iš jų buvo pasirašyta slapyvardžiu Stanislavas Semeniukas ir tyrimo metu buvo aktyvi (1, 2).
2017 m. paskelbus informaciją apie Baltarusijoje identifikuotus „Berkut“ narius, ši paskyra buvo išvalyta, Primako asmeninė nuotrauka panaikinta, iš jos pašalinta daugybė įrašų ir beveik visos Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskyros buvo pašalintos iš draugų sąrašo. Tačiau ankstesnę paskyros versiją buvo galima rasti Rusijos paieškos sistemos „Yandex“ talpykloje.
Kaip šios paskyros nuotrauką, Primakas panaudojo savo fotografiją, padarytą šalia linksmos skulptūros „Pirties prižiūrėtojas“ (liaudyje vadinama „Linksmasis Vasia“) šalia Minsko Moskovskajos gatvės Nr. 7.
Vieną iš ištrintų paskyros įrašų Anatolijus Primakas padarė 2017 m. sausio 19 d. Joje jis paskelbė bendrą sporto varžybų dalyvių nuotrauką.
OSINT priemonėmis buvo nustatyta, kad 2017 m. sausio 17 ir 18 d. Minsko vykdomojo komiteto personalo fizinio rengimo centre vyko Minsko policijos darbuotojų kovinės savigynos čempionatas. Pasak valstybinio propagandos leidinio „SB. Belarus Segodnia“ ir „Dinamo“ tinklalapio, antrą vietą sunkiausioje svorio kategorijoje (virš 90 kg) užėmė Minsko OMON kovotojas Anatolijus Primakas (1, 2).
Šie informaciniai šaltiniai taip pat paskelbė nuotraukas iš nurodyto čempionato. Viena iš jų yra beveik identiška nuotraukai, kurią Primakas paskelbė savo paskyroje, tik darytą kitu kampu.
Kitoje nuotraukoje Primakas užfiksuotas jo sparingo rezultatų įvertinimo momentu.
Nustatyta, kad Anatolijus Primakas yra socialinio tinklo VK viešos grupės „Politika | PMOP „Berkut“ šalies ramybės pagrindas“. 2016 metų gegužės mėn. šios grupės administratorius, norėdamas sužinoti, kas tarp jo dalyvių buvo „Berkut“ kovotojas, paskelbė specialią apklausą. Nepaisydamas savo saugumo priemonių, atsakymą pateikė ir Anatolijus Primakas, kuriame jis taip pat pripažino, kad tarnauja specialiame OMON būryje.
Remiantis mūsų pačių šaltinių informacija, Minsko OMON struktūroje yra mažiausiai du atskiri būriai.
Žemiau pateikiamos papildomos Anatolijaus Primako nuotraukos, padarytos prieš pabėgant iš Ukrainos po orumo revoliucijos pergalės. Jos gali padėti nustatyti Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, kurie galėjo dalyvauti vykdant neteisėtus veiksmus.
Įdomu tai, kad šio Nikolajevo „Berkut“ kovotojo pavardė atsirado 2020 m. kovo 6 d. Minsko Centrinio rajono teisme, nagrinėjant žinomo visuomenės aktyvisto ir Baltarusijos anarchisto Nikolajaus Dedkos administracinę bylą dėl tų metų vasario 26 dieną Minske dalyvavimo akcijoje „Laisvė politiniams kaliniams“. Primakas buvo iškviestas į teismą kaip liudytojas kartu su kitu riaušių policijos pareigūnu, tačiau į posėdį neatvyko, tariamai dėl ligos.
Tyrimo metu į akis krito dar vienas kolega, buvęs specialiųjų pajėgų „Berkut“ kovotojas Dmitrijus Ancupovas. Jis buvo rastas tarp Nikolajevo „Berkut“ kovotojų kontaktų, taip pat dabartinių Ukrainos policijos pareigūnų, kurie jį pažymėjo kaip savo kolegą.
Ancupovas Dmitrijus Igorevičius (ukrainietis – Ancupovas Dmitrijus Igorovičius)
Gimė 1975 m. spalio 13 d. Volsko mieste, RSFSR Saratovo srityje. Gyveno Nikolajeve. Vienas iš specialiojo būrio „Berkut“ Nikolajevo srityje senbuvių. Jis buvo įdarbintas dar 1990-aisiais.
Po orumo revoliucijos pergalės jis tapo naujojo specialiojo policijos padalinio, suformuoto iš buvusių „Berkut“ narių, pareigūnu. Spėjama, kad 2014 metų pavasarį ar vasarą jis pabėgo į Baltarusiją. Tarnauja Minsko srities vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos OMON būryje.
Tyrinėjant Nikolajevo „Berkut“ kovotojų socialinių tinklų paskyras Ancupovas buvo nustatytas ir identifikuotas bendrose jo kolegų nuotraukose.
Šioje nuotraukoje taip pat matomas paskutinis Nikolajevo „Berkut“ vadas, policijos pulkininkas leitenantas Dmitrijus Kulikovas (pirmas dešinėje), šalia jo yra jo pavaduotojas, policijos kapitonas Anatolijus Gorbunovas, kuris taip pat gali slapstytis Baltarusijoje (daugiau apie jį kitose tyrimo dalyse).
Pirmą kartą atviros prieigos šaltiniuose kaip milicijos pareigūnas Baltarusijoje Dmitrijus Ancupovas buvo rastas leidinyje „SB. Baltarus Segodnia“. Leidinyje pateikiama informacija apie susitikimą Minsko regiono vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdyboje, kuris įvyko 2018 m. liepos mėn. ir buvo skirtas apibendrinti regiono specialiojo policijos būrio pirmojo pusmečio darbo rezultatus. Jame dalyvavo Vidaus reikalų valdybos viršininko pavaduotojas milicijos pulkininkas Vitalijus Kozlovas ir Minsko srities OMON vadas milicijos majoras Sergejus Belkevičius. Paskelbtoje šio susitikimo nuotraukoje atpažintas buvęs „Berkut“ kovotojas Dmitrijus Ancupovas.
Be to, Dmitrijus Ancupovas buvo užfiksuotas valstybinio televizijos kanalo STV pasakojime apie riaušių policininkų egzaminą dėl teisės dėvėti juodą beretę egzaminą, kuris vyko 2019 m. lapkričio 20 d. Siužetas buvo paskelbtas „YouTube“ kanale. Pradedant 2:25 epizode su riaušių policininko Ivano Kudino komentaru apie egzamino išlaikymą, fone kairėje pusėje matomas civiliais drabužiais apsirengęs vyras, kuris, kartu su kitais, stebi riaušių policininkų sparingą ir atsigręžia, tarsi analizuodamas situaciją.
Šios akimirkos pakako, kad kino kameros objektyvas aiškiai užfiksuotų Dmitrijaus Ancupovo veidą.
Reikia pridurti, kad Ancupovo vaizdo įrašas buvo atliktas Minsko OMON dislokavimo vietoje (Gerojev 120 diviziji g. 42).
Iš 2020 m. spalio 26 d. „Kiber-Partizany“ Telegram kanale paskelbtų duomenų matyti, kad Dmitrijus Ancupovas yra Minsko regiono vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos viešojo saugumo milicijos OMON specialiojo mokymo skyriaus inspektorius. Ši informacija yra patikima, nes joje nurodyta figūranto gimimo data visiškai sutampa su nustatyta tyrimo metu.
Haktyvistų pateikta Ancupovo pozicija Minsko OMON‘e atitinka tą, kurią jis užėmė Nikolajevo specialiajame dalinyje.
Nustatyta, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. Dmitrijus Ancupovas buvo naujai suformuotos specialiosios kuopos vado pavaduotojas ir specialusis Nikolajevo milicijos pajėgų kovos tarnybos mokymo vyresnysis inspektorius, turėjo policijos kapitono laipsnį.
2014 m. balandžio 24 d. jis dalyvavo specialiose taktinėse pratybose, kad galėtų tobulinti būtinus savo padalinio personalo veiksmus viešajai tvarkai užtikrinti ir užkirsti kelią ginkluotiems konfliktams Nikolajeve, taip pat kontroliuoti transporto priemones ir imtis reikiamų priemonių galimo prasiveržimo atveju.
Žurnalisto paklaustas apie nuotaiką būryje, Ancupovas patikino, kad kovotojai laikosi patriotinių pažiūrų ir yra pasirengę ginti savo tėvynę ir šalį. Pažymėtina, kad šio interviu metu Krymas jau buvo okupuotas, o pusantros savaitės Donbase vyko visuotinės antiteroristinės operacijos mūšiai su Rusijos daliniais.
Bandome išsiaiškinti priežastis, kodėl Ancupovas buvo priverstas bėgti į Baltarusiją, sulaužius ištikimybės Ukrainai priesaiką. Tačiau tai gali paaiškinti jo paties pranešimais socialinio tinklo „OK“ paskyroje.
Po kelių mėnesių, jis, matyt, jau Baltarusijoje, nusprendė atvirai deklaruoti savo požiūrį į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą:
Nustatyta, kad Ancupovo paskyra dalyvauja atvirose grupėse, skirtose „Antimaidanui“, teroristinėms LNR ir DLR, taip pat „Rusijos didybės ir galios“ šlovinimui. Taip pat Ancupovas platina prorusiškos separatistinės grupės „Za Odesu-mamu“ tekstus.
Paskyrų sraute gausu Rusijos propagandos klišių ir pasakojimų apie apie „baudėjus“, „Donbaso žmonių genocidą“, „Kijevo chuntą“, „didvyrius-savanorius“.
Ar Ancupovą užverbavo Rusijos specialiosios tarnybos ir ar jis, būdamas vieno iš pagrindinių jėgos padalinių vadovybės atstovu, galėjo vykdyti jam pavestas užduotis vykdant Rusijos hibridinę karinę agresiją Nikolajevo srityje pagal „Novorossija“ projektą, turėtų nustatyti Ukrainos institucijų tyrimas.
Ancupovo byla yra ryškus įrodymas, kad, nepaisant buvusių „Berkut“ ir kitų padalinių darbuotojų pakartotinio atestavimo, nuoširdūs „Rusijos pasaulio“ šalininkai gali toliau tarnauti Ukrainos vidaus reikalų ministerijoje.
Taigi iki šiol paskelbta faktinė informacija apie penkis išformuoto Ukrainos specialiojo būrio „Berkut“ kovotojus, kuriems Baltarusijos diktatoriškas režimas ne tik suteikė prieglobstį ir pilietybę, bet ir pasamdė juos tarnauti diktatūros gynimui.
Tiesą sakant, Lukašenkos režimas tampa lygiaverčiu agresorės Rusijos Federacijos sąjungininku. Joms abiem demokratinės reformos Ukrainoje ir Baltarusijoje kelia egzistencinę grėsmę. Siekdama neutralizuoti šią grėsmę, Rusija integravo didžiąją dalį pabėgusių „Berkut“ narių į savo represines pajėgas. Baltarusijoje nustatytų „Berkut“ kovotojų skaičius nėra galutinis, kitose tyrimo dalyse jis tik didės.
Daugiau skaitykite – informnapalm.org/lt
