Didelio masto Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos informacijos nutekėjimas
2018 m. įvyko beveik didžiausias Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos personalo struktūrinio padalinio darbuotojų asmens duomenų nutekėjimas. Minsko miesto vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdyba paskelbė savo darbuotojų, laukiančių eilėje būstui gauti, pavardes. Sąrašuose buvo 2149 (!) pareigūnai.
Be Vidaus reikalų valdybos darbuotojų, sąrašuose buvo pateikti teisėsaugos pareigūnų duomenys iš visų devynių didmiesčių regioninių vidaus reikalų skyrių, taip pat iš Minsko Vidaus reikalų transporto valdybos. Svarbiausias dalykas mūsų tyrimui: šioje duomenų bazėje taip pat buvo informacija apie 345 Minsko specialiosios milicijos būrio karius. Atsižvelgiant į mažą personalo nutekėjimą (iki 2020 m.) ir nedidelį perkėlimų į kitus padalinius skaičių, galima daryti prielaidą, kad didžioji dauguma šių asmenų dar neseniai tarnavo šiame padalinyje.
Ši informacija Minsko vykdomojo komiteto svetainėje buvo prieinama iki 2019 m. kovo mėn. šiandien šie sąrašai yra kruopščiai suarchyvuoti ir yra prieinami bendram tyrimui.
Pažymėtina, kad paskelbta informacija visiškai patvirtino BYPOL iniciatyvos pateiktos informacijos apie Minsko specialiojo milicijos būrio personalą patikimumą.
Minėtame Minsko specialiojo būrio milicininkų , kurie laukia būsto, sąraše yra nemažai Baltarusijoje rastų „Berkut“ kovotojų – aštuoni.
Beveik pačiame sąrašo gale 333 vietoje yra Nikolajevo miesto „Berkut“ karys Sergejus Panasenko. Jį šiek tiek lenkė Nikolajus Stogorniakas, kuris užima 329 poziciją, o jų kolega iš Odesos Sergejus Kiminčižy atsiplėšė gana toli ir užėmė 291 vietą. Mes apie juos jau rašėme ankstesnių tyrimų metu.
Įdomu tai, kad kiti penki buvę „Berkut“ nariai yra kartu eilėje, pozicijose nuo 255 iki 259. Pirmąją vietą šioje grupėje užima buvusi specialiosios paskirties milicijos būrio „Berkut“ darbuotoja, tarnavusi Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdyboje Nikolajevo srityje Evgenija Lysak.
Jos vardas taip pat buvo užfiksuotas tarp asmenų, esančių ankstesniuose tyrimuose, kontaktų, kurie dabar tarnauja su ja Minsko OMON.
Nuo vaikų odontologės Nikolajeve iki Minsko OMON felčerės
Lysak Evgenija Nikolajevna (ukrainietiškai – Lisak Evgenija Mikolajivna) gimė 1984 m. rugsėjo 8 d. Rygoje (Latvijos TSR). Ji gyveno Ukrainos mieste Nikolajeve. 2002 m. Ji baigė Nikolajevo medicinos mokyklą (dabar Nikolajevo pagrindinė medicinos kolegija).
Prieš įstodama į Nikolajevo srities Ukrainos vidaus reikalų ministerijos valdybos būtį „Berkut“, ji dirbo socialinės reabilitacijos vidurinėje mokykloje ir miesto vaikų odontologijos klinikoje Nikolajeve.
Identifikuota Nikolajevo „Berkut“ kovotojų grupinėje nuotraukoje, padarytoje šio padalinio susitikimo metu, tikriausiai 2011 m.
Skirtingai nei dauguma jos kolegų iš Nikolajevo „Berkut“ padalinio – dabartinių Minsko OMON narių – Lysak neslėpė kur gyvenanti nuo 2014 m. Savo paskyroje socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ ji gyvenamąją vietą nurodė Baltarusijos sostinę.
Anot BYPOL iniciatyvos Jevgenija Lysak dirba Minsko vykdomojo komiteto OMON 2-osios operatyvinės kuopos felčere, turi milicijos vyresniojo praporščiko laipsnį.
Tyrimo metu buvo rasta šios kuopos karių grupinė nuotrauka ir labai tikėtina, kad joje matome būtent Jevgeniją Lysak.
Iškart po Evgenijos Lysak, jos kolega, Nikolajevo „Berkut“ narys Nikolajus Čerepinas pasirodė eilėje būstui gauti 256 numeriu.
Čerepinas Nikolajus Nikolajevičius
Nikolajus Nikolajevičius Čerepinas (ukrainietiškai – Mikola Mikolajevičius Čerepinas) gimė 1988 m. rugpjūčio 11 d. Nikolajeve (Ukrainos TSR). Studijavo Nikolajevo politechnikos kolegijoje. Po karinės tarnybos jis tapo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų valdybos „Berkut“ būrio kovotoju Nikolajevo srityje. Tikriausiai 2013 m. lapkričio pabaigoje jis buvo išsiųstas į Kijevą dalinio sudėtyje. Po orumo revoliucijos pergalės kartu su kitais kolegomis jis išvyko į Baltarusiją. Gavo Baltarusijos pilietybę, tarnauja Minsko OMON gretose.
Labai atsargus socialiniuose tinkluose. Šiuo metu atrasta tik viena jo paskyra – Rusijos socialiniame tinkle „Moi Mir@Mail.ru“.
Nikolajus Čerepinas buvo atpažintas valstybinio televizijos kanalo STV vaizdo įraše, kuriame buvo užfiksuotas ankstesniame tyrime figuravęs asmuo, milicijos kapitonas Dmitrijus Ancupovas. „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše pasakojama, kaip Minsko OMON laiko egzaminą dėl teisės dėvėti juodą beretę. Kvalifikacijos testai vyko 2019 m. lapkričio 20 d. netoli Minsko, taip pat sostinės OMON būstinėje, adresu „120-tos divizijos didvyrių“ gatvė 42.
Vaizdo įraše galite pamatyti, kaip paskutiniame egzaminų etape operatorius filmuoja dinamišką treniruotę, o kamera seka specialiųjų pajėgų karių poros judesius improvizuotame ringe. Objektyvas fiksuoja ir kitus karius, kurie stebi kovą. Nikolajus Čerepinas pateko į kadrą vos kelioms sekundėms (laikas 1:27 – 1:31). Tačiau to pakako jį identifikuoti.
Žemiau pateikiamas STV vaizdo įrašo kadro palyginimas su Nikolajaus Čerepino nuotraukomis, paskelbtomis jo artimųjų socialinėse paskyrose. Tai padėjo atpažinti „Berkut“ narį.
Anot BYPOL iniciatyvos Nikolajus Čerepinas yra Minsko vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos OMON 3-osios operatyvinės kuopos 9 būrio vadas, turi milicijos praporščiko laipsnį.
Įdomu tai, kad tą dieną, kai STV kanalas nufilmavo Čerepiną (2019 m. lapkričio 20 d.), jis turėjo milicijos viršilos laipsnį.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2014 m. Vasarą Nikolajaus Čerepino šeima, naudodama ekspedijavimo įmonių paslaugas, pristatė baldus iš Nikolajevo į Minską. Remiantis vežėjo interneto svetainėje paskelbta informacija, iki 2 tonų svorio krovinys į vežėjo transportą buvo įkeltas 2014 m. rugpjūčio 17 d. (1, 2).
Tai dar papildomai patvirtina Čerepinų šeimos buvimą Minske 2014 metų vasarą.
Taip pat nustatyta, kad po šešių mėnesių, 2015 m. vasario mėn., jo šeima ieškojo, kas galėtų nuolatiniam buvimui priregistruoti Minske ar apylinkėse, taip pat paskelbė apie norą išsinuomoti butą Minsko mikrorajone Uručije, kur yra OMON bazė.
Galios kulto priminimai
Nuo 2020 m. rugpjūčio režimas atkakliai bandė atgaivinti valdžios kultą ir atkurti lyderio vaidmenį, būdingą sovietinei totalitarinei praeičiai. Baltarusijos diktatūra tam nebeturi nei jėgų, nei priemonių, nei pagrindinio šaltinio – tyliosios daugumos sutikimo, tačiau, nepaisant to, Baltarusijos sovietinės represinės sistemos atžalos siekia bent išoriškai į ją panašėti. Tuo pat metu Rusijos Federacija, kuri yra Lukašenkos režimo išsaugojimo garantas, teikia jam gyvybiškai svarbią sisteminę paramą.
Atsižvelgiant į šias realijas, saugumo pajėgų įnašas įgauna strateginę reikšmę. Štai kodėl, saugumo pareigūnų apsuptas, Lukašenka ginkluotas sklaidos po Minsko centrinį prospektą. Štai kodėl dieną prieš Naujuosius metus, 2020 m. gruodžio 30 d., jis lankosi Minsko OMON bazėje, kur dalija valstybinius apdovanojimus.
Štai kodėl 2021 m. sausio 27 d. specialiųjų pajėgų nariai ir jų šeimos buvo pakviestos į Nepriklausomybės rūmus. Žinoma, ne visi, o tik išrinktieji. Iš viso paskelbtose Nepriklausomybės rūmų nuotraukose matyti daugiau kaip 30 Minsko specialiųjų pajėgų narių, taip pat jų šeimynykščių veidai.
Tarp jų yra ir Nikolajus Čerepinas – jis buvo atpažintas vienoje iš šio renginio nuotraukų, kurią paskelbė Minsko miesto vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos spaudos tarnyba.
Į spaudos tarnybos objektyvus pateko ir ankstesnių mūsų tyrimų dalyviai. Vienoje iš grupinių nuotraukų Lukašenkos rezidencijoje matyti Sergejus Kiminčiži, taip pat labai tikėtina, kad ir kitas buvęs „Berkut“ narys Sergejus Panasenko. Nuotraukos kokybė neleidžia to užtikrintai teigti, tačiau kai kurie ženklai leidžia spėti.
Šiuo omonininkų pakvietimu į savo pagrindinę rezidenciją, Lukašenka išreiškė savo dėkingumą ir pagarbą Minsko OMON kovotojams, tarp kurių buvo buvusių „Berkut“ narių – Maidano kovų dalyvių. Stebina tai, kad Minsko milicijos valdybos spaudos tarnyba atvirai skelbia tiek pačių omonininkų, tiek jų šeimos narių nuotraukas, o valstybiniu lygiu jų identifikavimas žiniasklaidoje, taip pat teismų metu yra apsunkintas.
Tolesnes Minsko milicijos specialiųjų pajėgų narių vietas eilėje būstui gauti užima ankstesnių tyrimų dalyviai Sergejus Gavriliakas ir Anatolijus Primakas – atitinkamai 257 ir 258 vietos. Paskutinis penkių Nikolajevo „Berkut“ narių grupėje – Igoris Zapaluchas, 259 numeriu.
Zapaluchas Igoris Jurjevičius
Zapaluchas Igoris Jurjevičius (ukrainietiškai – Zapaluchas Igoris Jurijovičius) gimė 1984 m. balandžio 17 d. Nikolajevo srities (Ukrainos TSR) Očakovski rajono Kutsurubo kaime. Po karinės tarnybos jis buvo priimtas į Nikolajevo srities Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų valdybos „Berkut“ būrį. Tikriausiai, dalinio sudėtyje 2013 m. lapkričio pabaigoje, jis buvo perkeltas pastiprinimui į Kijevą. Kartu su kitais kolegomis, po Orumo revoliucijos pergalės, jis išvyko į Baltarusiją. Dirba Minsko vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos OMON būryje.
Igoris Zapaluchas atpažįstamas Nikolajevo „Berkut“ karių grupinėje nuotraukoje, padarytoje 2009 m. liepos mėn. Taip pat šioje nuotraukoje yra asmuo, dalyvavęs ankstesniame tyrime, Dmitrijus Ancupovas.
Kaip ir Nikolajus Čerepinas, Igoris Zapaluchas lieka atsargus ir savo nuotraukų neskelbia socialiniuose tinkluose. Tačiau artimieji ir vėl padėjo surinkti reikiamą informaciją apie jį.
Igorio Zapalucho artimieji turi daug bendrų nuotraukų, darytų Baltarusijos sostinėje. Tai būdinga daugumai Minsko svečių, kurie žavisi miesto architektūros paminklais ir vaizdingais peizažais. O vienoje iš paskyrų buvo rasta nuotrauka, kuri buvo padaryta šalia kone pagrindinio represinio saugumo dalinio simbolio ir atributo.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Igoris Zapaluchas mėgsta medžioti. Artimųjų paskyrose buvo rastos bendros nuotraukos su juo ir kitais medžiotojais, kuriuose matyti jų trofėjai. Tikriausiai šios nuotraukos buvo padarytos Nikolajevo srityje, dar prieš „Berkut“ narių pabėgimą į Baltarusiją.
Atvirųjų šaltinių žvalgyba (OSINT) taip pat padėjo nustatyti, kad Igoris Zapaluchas dalyvavo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos snaiperių taikomojo šaudymo ir daugiakovės varžybose ir čempionatuose. Dalyvaudamas Nikolajevo milicijos valdybos komandoje 2010 m. balandžio mėn. 26 iki 29 dienomis, jis dalyvavo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos profesionalaus taikomojo sporto čempionate, kuris vyko Zaporožės teisės institute ir karinio dalinio 3033 mokymo centre . Dalyviai varžėsi šaudydami iš Makarovo pistoletų PM ir automatų AK.
2012 m. rugpjūčio 14–17 d. Zapaluchas dalyvavo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos snaiperių čempionate, kuris vyko Donecke ir 3037-ojo karinio dalinio poligone Jasinovataja (kaip ir Doneckas, jis yra okupuotas Rusijos kariuomenės). Varžybose dalyvavo Ukrainos sričių milicijos skyrių komandos.
Čempionato programoje buvo šaudymo iš PM pistoleto, 5,6 mm ir 7,62 mm snaiperio šautuvų pratybos.
Igoris Zapaluchas taip pat buvo atpažintas ginkluotų dalinių karių grupinėje nuotraukoje, padarytoje po varžybų jau Baltarusijoje.
Anot BYPOL iniciatyvos Igoris Zapaluchas yra Minsko vykdomojo komiteto vidaus reikalų valdybos OMON operatyvinio-kovinio būrio (22-ojo būrio) vado pavaduotojas, turi milicijos vyresniojo leitenanto laipsnį. Pagal etatus, jis šią poziciją derina su šaulio-snaiperio pareigomis.
Minsko OMON struktūroje šis būrys atsirado tik 2018 m. balandžio mėn. Padalinys yra atskiras ir nepriklauso nė vienai iš operatyvinių kuopų. Viena iš pagrindinių jos funkcijų yra teikti paramą valstybiniams organams, kai to reikia vykdant saugumo operacijas.
Į šį būrį atrenkami labiausiai patyrę ir patikrinti būrio kovotojai. Jo organizacinę ir personalo struktūrą sudaro 4 grandys po 7 kovotojus kiekvienoje: dalinio vadas, jo pavaduotojas-snaiperis, taip pat kulkosvaidininkas, sprogmenų specialistas, du jėgeriai, turintys alpinizmo įgūdžių, ir milicininkas-vairuotojas.
Remiantis prorusiško propagandos šaltinio strana.ua duomenimis, Igoris Zapaluchas ne tik dalyvavo kovoje su Maidano gynėjais, bet net buvo lengvai sužeistas. Tai įvyko 2014 m. vasario 18 d., tą dieną, kai prasidėjo Maidano šturmas – lemiamas ir tragiškiausias orumo revoliucijos etapas.
Igoris Zapaluchas buvo sužeistas 14 valandą Hruševskio gatvėje, netoli Mariinski parko. Ten vyko žiaurios kovos tarp vidaus reikalų pajėgų bei ginkluotų „tituškų“ ir Maidano gynėjų.
Tą dieną dėl nusikalstamų Janukovičiaus režimo veiksmų žuvo mažiausiai 20 protestuotojų, daugiau nei 500 buvo sužeisti.
Ukrainos teisėsaugos institucijos turi išimtinę teisę ir visišką kompetenciją tirti Igorio Zapalucho, kaip „Berkut“ padalinio snaiperio-šaulio, veiklą Orumo revoliucijos metu. Gali būti, kad Ukrainos tyrėjai gali atlikti vadinamosios „juodosios kuopos“, kurios kovotojai įtariami masiniais žmonių šaudymais Kijeve 2014 m. vasario mėn., veiksmų tyrimą.
Reikėtų pažymėti, kad atrasta Igorio Zapalucho paskyra socialiniame tinkle „Odnoklassniki“ yra tiesiog pilna anti-Maidano, Rusijos šovinistų ir separatistų grupių, sukurtų vykdant Rusijos hibridinį karą prieš Ukrainą, turiniu.
Įdomi detalė: Igorio senelis Zinovijus Zapaluchas 1990 metų rudenį surengė patriotinę akciją Očakovo mieste – į miesto centrą jis atvyko su mėlynai geltona Ukrainos vėliava. Tada jį ir jo bendražygį smarkiai sumušė komunistų partijos atstovai, buvo suplėšyta ir sudeginta Ukrainos vėliava. Tačiau nei jo senelio patriotizmas, nei ištikimybės priesaika Ukrainos žmonėms, netrukdo Igoriui Zapaluchui šiandien tarnauti artimiausiam valstybės agresorės sąjungininkui, kuris trypia šią vėliavą okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Tolesnis, taip vadinamos, Sąjunginės valstybės kūrimas kelia grėsmę, kad Baltarusijos karinis potencialas bus panaudotas hibridiniame Rusijos ir Ukrainos kare. Vakarykščiai „Berkut“ nariai gali pakelti ginklą prieš savo tautiečius, kurių gyvybes ir teises jie buvo prisiekę ginti, negailėdami savo jėgų.
Jau dešimt buvusių „Berkut“ kovotojų rasta Baltarusijoje, o devynių iš jų tarnyba Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos OMON padaliniuose uždokumentuota. Tačiau šie skaičiai nėra galutiniai.
Daugiau skaitykite – informnapalm.org/lt
